Tomas Vaičiūnas nurodė pirmuosius geležies trūkumo signalus ir kas labiausia ją trukdo pasisavinti

Pasako Tomo Vaičiūno, be pakankamo geležies kiekio organizme sutrinka kraujotaka, silpnėja imuninė sistema, atsiranda nuovargis ir kitos sveikatos problemos. Tuo pačiu mokslininkas atkreipia dėmesį, kad vienas pirmųjų geležies trūkumo simptomų yra lėtinis nuovargis: „Ryte energijos dar gali pakakti, tačiau po pietų apima mieguistumas, susilpnėja koncentracija, suprastėja miego kokybė, atsiranda irzlumas bei nuotaikų kaita.

Taip pat galima pastebėti fizinius pokyčius – plaukų slinkimą, nagų trapumą ir paakių pablyškimą“, – išskiria mokslininkas Tomas Vaičiūnas.

Geležies pasisavinimui, pasak mokslininko, įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, tokie kaip lėtinės ligos, virškinamojo trakto sutrikimai, hormonų terapija, agresyvūs vaistai, net vartojami antibiotikai ar netinkamas maisto papildų derinimas.

Tačiau didžiausia šių dienų problema moksle ir medicinoje, kas daro didžiausią įtaką geležies pasisavinimui, yra lėtinis uždegimas.

Būtent čia didžiulę įtaką daro mūsų gyvensenos ir mitybos veiksniai. „ Atrodo tokie įprasti, jau daug kartų mano minimi dalykai, kaip perdirbtas maistas, blogieji riebalai ir per didelis cukraus kiekis daro tokį neįprastą darbą mūsų organizme. Jie skatina lėtinius uždegiminius procesus, kurie gali dar labiau sumažinti organizmo gebėjimą įsisavinti geležį, todėl kiekvienam iš mūsų labai svarbu gerai apgalvoti savo kasdienį mitybos racioną“, – sako Tomas Vaičiūnas.

Pasak mokslininko, yra keletas aspektų, kuriuos turime žinoti apie geležies pasisavinimą iš maisto produktų: „Geležis maiste randama dviejų formų: heme geležis (gyvūninės kilmės produktuose) ir non-heme geležis (augalinės kilmės produktuose, pilno grūdo produktuose, žalumynuose).

Siekiant efektyviai palaikyti geležies pusiausvyrą, rekomenduojama derinti abu šiuos šaltinius, tačiau pirmenybę skirti non-heme geležies turintiems produktams.

Taip efektyviai papildysime geležies atsargas su maistu ir išvengsime mūsų organizmo apkrovos virškinant kenksmingus derinius, kurie patenka vartojant tik heme geležį (gyvūninės kilmės produktai, pavyzdžiui mėsa ar kepenys)“, – sako Tomas Vaičiūnas.

Ir nors daugelis žmonių vis dar galvoja, kad geležies atsargų turėtų pakakti vartojant vienokius ar kitokius maisto produktus, tačiau šiandien dažnai nutinka taip, kad žmogui ima trūkti geležies.

Dar daugiau – sergant lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, onkologija, diabetu, autoimuninėmis ligomis ir pan.) kai yra itin didelis lėtinis uždegimas organizme, išsivysto lėtinių ligų sukelta anemija.

Kadangi geležies stoka pasireiškia daugeliui suaugusių žmonių, medikų bendruomenė sutartinai tvirtina, kad tai – itin opi problema.

Dėl šios priežasties Lietuvos mokslininkai aktyviai dirba ieškodami geriausių geležies pasisavinimo būdų ir formų.

Pasak mokslininko Tomo Vaičiūno, Lietuvos mokslininkai atrado, kad tiesiai į ląstelę geležies pernešimą padeda pagerinti medžiaga laktoferinas – įgimtos imuninės sistemos baltymas, veikiantis daugiausia gleivinėse ir turintis daugiau nei 700 aminorūgščių, natūraliai randamas beveik visuose biologiniuose skysčiuose, pavyzdžiui, seilėse, ašarose, mamos piene ir priešpienyje, kur reikalinga stipri gynyba ir apsauga.

Laktoferinas turi labai daug geležies jonų jungimosi taškų (afiniškumas 100 kartų viršija transferino).Tap pat laktoferinas padeda reguliuoti imuninės sistemos veiklą, skatindamas tam tikrų imuninių ląstelių aktyvumą ir slopindamas uždegiminius citokinus.

Būtent dėl to laktoferinas pagerina geležies pernešimą, pasisavinimą ir panaudojimą per žarnyno membraną.

„Šį mokslo laimėjimą Lietuvos mokslininkai panaudojo sukurdami mikrokapsuliuotą liposomose geležį su laktoferinu, kuri apsaugota nuo skrandžio rūgščių, fermentų, neturi sąveikos su maistu, tad nereikia derinti geležies vartojimo su maisto produktais. Jis taip pat nepalieka nemalonaus metalo poskonio bei nedirgina skrandžio“, – sako mokslininkas.

Tomas Vaičiūnas pabrėžia, kad geležies trūkumo simptomai dažnai sutampa su kitų sveikatos problemų simptomais, todėl svarbu neatidėlioti vizito pas gydytojus ir atlikti reikiamus tyrimus.

„Labai svarbu laiku atpažinti bet kokius naujai atsiradusius simptomus, kreiptis į šeimos gydytoją ir paprašyti kuo išsamesnių kraujo tyrimų.“