Socialiniuose tinkluose verda gyvenimas, žmonės dalinasi kiekvienu savo žingsniu, rodo kasdienes akimirkas, bet tenka pripažinti, jog matome tik tai, kas yra gražu ir pavydėtina. Niekas nenori rodyti savo silpnumo, ašarų ar išgyvenimų, patiriamų sunkumų. Todėl žmonės viešina gražiąją pusę: kur atostogauja, kokį naują automobilį ar prabangią rankinę įsigijo, kokie šaunūs jų vaikai ar kaip puikiai klostosi poros santykiai.
Taip pat tiek vyrai, tiek moterys puikuojasi ištreniruotais kūnais, idealiomis figūromis, nepriekaištingai atrodančiais prabangiais drabužiais. Visa tai pateikiama nuotraukose, kurios gniaužia kvapą – jose matomi kerintys vaizdai iš įvairių pasaulio vietų, o demonstruojamas gyvenimo būdas ne vienam kelia pavydą. Tiesa, svarbu suvokti vieną esminį dalyką.
Tai, kas rodoma internete, dažnu atveju neatitinka realybės. Tobulai atrodančią veido odą galima patobulinti naudojantis nuotraukų koregavimo programėlėmis arba filtrais, kūno linijas taip pat dailinama photoshop pagalba, daug ką lemia poza ir apšvietimas. Deja, tai sukuria iliuziją, jog aplink esantys žmonės atrodo tobulai, o pateikiamos fotografijos skatina merginas ir moteris, tuo pačiu ir vyriškąją lytį stotis prieš veidrodį ir savyje ieškoti trūkumų, kol ilgainiui tai tampa rimta psichologine problema.
Internetinėje erdvėje matomas turinys skatina lyginimąsi tarpusavyje, tai tampa lyg lenktynės: kas pademonstruos įspūdingesnį kūną, kas pasipuikuos prabangesniu pirkiniu, kas atostogaus egzotiškesnėje ir tolimesnėje šalyje. Vis mažėja žmonių, kurie nuoširdžiai mėgaujasi gyvenimu, nesistengdami kažko pralenkti ar pasirodyti už ką nors geresniais, pranašesniais, turtingesniais.
Tiems, kuriems stinga pasitikėjimo savimi, kurių gyvenimai klostosi kiek kitaip, internetinėje erdvėje matomi vaizdai gali sukelti pyktį ar net kenkti psichologinei būsenai, savęs suvokimui ir priėmimui. Socialiniai tinklai ir psichologinės traumos ar atsirandantys kompleksai tampa neatsiejami. Sutinkate su tuo, tiesa? Viską apmąstant, kyla suvokimas, jog socialiniai tinklai ir juose esantis turinys sukuria nerealias iliuzijas, tampa sunku atskirti, kas realu, o kas tėra imitacija ir labai toli nuo tikrovės.
Paminėti aspektai gali sukelti labai rimtų problemų ir palydėti net iki psichologo kabineto. Nuo nuolatinio lyginimosi su kitais gali išsivystyti nepilnavertiškumo jausmas, slėgti kaltė ar gėda, kad neatrodote būtent taip, kaip žinoma mergina Instagram platformoje ar negebate sukurti darnių santykių, kuriuos demonstruoja iš pažiūros tobulai atrodanti nuomonės formuotojų pora.
Tiesa yra tokia, jog niekas nežino, kas vyksta tuomet, kai telefonai išjungiami ir padedami į šalį. Tikriausiai ir tie, kurie demonstruoja prabangą ir estetiką spinduliuojančius gyvenimus, verkia, kovoja su savo demonais ir kompleksais, tačiau visa tai maskuoja prisidengdami kaukėmis.
Nė vieno žmogaus gyvenimas neapsieina be nuopuolių, sunkumų ir iššūkių, o tai, kas matoma socialiniuose tinkluose, yra lyg spektaklis, kuriame kiekvienas nori suvaidinti geriausią savo versiją. Ne veltui yra posakis „ne viskas auksas, kas auksu žiba“. Ne viskas, kas atspindi tobulumu alsuojančią kasdienybę, yra tobula.
Laikas išmokti atskirti tiesą nuo imitacijos ir nustoti lyginti save su kitais, nes kiekvienas esame unikalus ir nepakartojamas. Tame ir slypi žavesys – kito tokio kaip jūs šiame pasaulyje nėra.
Patarimais, kaip atskirti realybę nuo kuriamos iliuzijos bei padėti sau išvengti nepilnavertiškumo jausmo, konkuravimo ir lyginimosi su kitais, dalinasi geštalt psichoterapijos konsultantė Leela Edita Skopič.
– Kokią įtaką socialiniai tinklai ir juose matomas turinys daro emocinei savijautai kasdienybėje?
– Socialiniai tinklai ir juose matomas turinys iš tiesų turi didelę, deja, dažnai neigiamą įtaką mūsų emocinei savijautai bei daro poveikį mūsų gebai suvokti ir patenkinti savo pačių norus bei poreikius, nes vis dažniau jie kyla nebe iš mūsų vidaus, bet iš to, ką matome Instagram, Tiktok, Youtube ir kitose platformose. Kitas niuansas, neigiamai veikiantis mūsų gyvenimus, socialiniai tinklai tampa gyvo bendravimo pakaitalu šeimose, kur šeimos nariai vis mažiau kalbasi tarpusavyje, o vis daugiau laiko leidžia savo telefonuose ar planšetėse. Tai sukelia atitolimo, vienišumo jausmą, kurį bandome nuslopinti socialinių tinklų pagalba.
– Kaip nuolatinis aplinkinių „tobulų gyvenimų“ stebėjimas veikia žmogaus savivertę, pasitikėjimą savimi?
– Nuolatinis aplinkinių „tobulų gyvenimų“ stebėjimas socialiniuose tinkluose gali turėti didelį, deja, dažniausiai neigiamą poveikį žmogaus savivertei ir pasitikėjimui savimi. Gali išsivystyti nuolatinis lyginimasis savo nenaudai. Kadangi mes, žmonės, esame bendruomeniniai gyvūnai, dėl to natūraliai lyginame save su kitais, tačiau, kai nuolat matome idealizuotas nuotraukas ir istorijas socialiniuose tinkluose, palaipsniui galime pradėti imti jausti, kad mūsų pačių gyvenimas yra „netobulas“.
Taip pat tai gali priversti mus pačius stengtis būti „tobulais“ ir siekti nepasiekiamų standartų, na, o iš to kyla kasdienis stresas, nerimas ir koja kojon žengiantis nepasitenkinimas savimi.
Baisiausia tai, kad nors sąmoningai nepriimame matomų „tobulų gyvenimų“ už „gryną pinigą“, ir, atrodytų, žinome, kad jie dažnai yra iškreipti ir neatskleidžia realybės, bet į mūsų pasąmonę vis tiek nueina žinutė, kad jie, tie „tobulieji“, gyvena geriau, įdomiau, laimingiau ir gauna viską, ko nori. Visa tai gali stipriai sumažinti mūsų savivertę, o jeigu ji ir taip sužeista, mes galime nugrimzti į amžiną nepasitenkinimo gyvenimu būseną ar netgi depresiją.
– Ar esate pastebėjusi, jog skirtingų amžiaus kategorijų, lyčių, socialinių sluoksnių atstovus socialiniai tinklai veikia skirtingai?
– Man aiškiausiai pastebimas skirtumas tarp skirtingo amžiaus atstovų. Pastebėjau, kad jauni žmonės, ypač paaugliai, yra labiausiai pažeidžiami socialinių tinklų poveikio. Jie dažnai jaučia didesnį spaudimą dėl išvaizdos, populiarumo ar socialinio patvirtinimo, kas apskritai yra būdinga paauglystėje, ir dar labiau amplifikuojama socialiniuose tinkluose. Taip pat socialiniai tinklai dažnai perima tėvų rolę vertybių, nuostatų formavimo srityje, dėl to paauglystė tampa vis didesniu iššūkiu tiek patiems paaugliams, tiek jų tėvams, globėjams, mokytojams ir kitiems paauglių aplinkoje esantiems svarbiems žmonėms.
Na, o suaugusieji dažniau susiduria su profesiniu konkuravimu ar socialiniu lyginimusi, ypač su pažįstamais žmonėmis, dėl ko patiria nemažai streso ir nusivylimo savimi akimirkų.
– Kaip manote, ar žmonės, kurie naudojasi socialiniais tinklais, remiasi „sekėjų“, „laikų“, komentarų skaičiumi, jog įvertintų save? Ar šie rodikliai daro įtaką žmogaus savęs suvokimui ir vertinimui?
– Liūdna, bet kai kurie žmonės save tikrai pradėjo matyti per „sekėjų“ ir „laikų“ prizmę. Gal, visgi, daugumai tai nėra esminis savęs suvokimo ir vertinimo rodiklis, tačiau įtakos jis tikrai turi. Šiuo atveju mus stipriai veikia „šlamštmaistinis“ greitas laimės hormonas dopaminas, kuris išsiskiria surinkus daug peržiūrų, „laikų“, tad jis mums leidžia pasijausti gerai ir save vertinti geriau, o jų negavus taip pat negaunam ir dopamino, pajaučiame nusivylimo emociją, kuri verčia mus nusivertinti arba jaustis nesuprastais. Be abejo, labai skausmingai, net žalojančiai mus gali paveikti neigiami, „heito“ komentarai. Taip, kažką jie gali užgrūdinti, bet kažką – visiškai sužlugdyti.
Taigi, visi šie faktoriai tikrai gali turėti nemenkos įtakos savęs suvokimui ir vertinimui, skatindami priklausomybę nuo išorinių patvirtinimų ir įvertinimų, o tai gali sukelti sriprius savivertės svyravimus, priklausomus nuo įvertinimų socialiniuose tinkluose.
– Ar savo darbo arba gilinimosi į psichologiją praktikoje esate pastebėjusi, jog naudodamiesi socialiniais tinklais žmonės susikuria netikras tapatybes? Kokios to pasekmės?
– Savo praktikoje su tuo tiesiogiai susidurti neteko, tačiau tikrai tenka išgirsti apie tokius atvejus ir tai gana plati tema, nes netikrų tapatybių būna įvairių rūšių ir jos kuriamos dėl skirtingų priežasčių.
Kai kurie žmonės tiesiog nori išsaugoti savo asmeninę informaciją ir kuria anoniminius profilius, kad galėtų laisviau reikšti savo mintis, nuomones ar dalintis turiniu be baimės, kad bus atpažinti. Kai kurie tai daro, nes bijo patirti persekiojimą, priekabiavimą ar kitokias grėsmes, todėl renkasi slėpti savo tikrąją tapatybę. Kiti žmonės kuria netikras tapatybes, siekdami atitikti tam tikrus socialinius standartus arba tapti populiariais, ir kuria tokią gyvenimo bei savęs iliuziją, kuri, jų manymu, atitinka „publikos“ reikalavimus.
Na, ir, žinoma, dar kita dalis vartotojų gali kurti netikras tapatybes siekdami apgauti, išnaudoti kitus, kartais po netikra tapatybe gali slėptis nusikaltėlis ar provokatorius.
Socialiniai tinklai suteikia galimybę išbandyti įvairius identitetus, elgesio formas ar interesus, kurie, galbūt, nesutampa su realiame gyvenime priimtinomis normomis, tad netikra tapatybė gali būti sukuriama, siekiant pasislėpus po kauke išbandyti tai, kas laikoma tabu šeimoje ar visuomenėje.
Priklausomai nuo to, kokiu tikslu sukuriamos netikros tapatybės, būna ir to pasekmės. Ko gero, liūdniausi atvejai yra tada, kai tie žmonės, kurie slepiasi po netikra tapatybe dėl noro gauti įvertinimą, dėmesį, meilę, populiarumą, tarsi praranda save, pradeda jausti, kad jų gyvenimas yra tarsi suskaldytas, netikras, kartais tai gali baigtis visiška identiteto krize, depresija ar net savižudybe.
Bendruoju požiūriu, dėl netikrų tapatybių atsiradimo mes visi internetinėje erdvėje jaučiamės vis mažiau saugūs.
– Kaip galvojate, kodėl socialinėje erdvėje žmonės bijo būti savimi, bando pasirodyti geresniais, gražesniais, turtingesniais nei yra iš tikrųjų? Kokie faktoriai tai lemia?
– Dažnai socialinėje erdvėje bijoma būti savimi, nes norima atitikti tam tikrus standartus ar lūkesčius, kuriuos diktuoja visuomenė ar net patys socialiniai tinklai. Norima prieš kitus parodyti, kaip gerai gyvename, ypač prieš tuos žmones, su kuriais yra likusių neišbaigtų emocinių „reikalų“. Rodant tik geriausias savo gyvenimo akimirkas, kuriama iliuzija, kad ir mes gyvename „tobulą gyvenimą“. Šią tendenciją lemia įvairūs faktoriai, įskaitant socialinį spaudimą būti sėkmingam gyvenime, norą būti priimtam, įvertintam bei baimę dėl neigiamo vertinimo ir atstūmimo.
– Galbūt pasidalintumėte patarimais ir prevencinėmis priemonėmis, kaip ugdyti sveiką informacijos, matomos socialiniuose tinkluose, suvokimą ir kritinį mąstymą bei mažinti socialinių tinklų žalą psichologinei sveikatai?
– Žinoma! Štai keletas mano pasiūlymų, kaip ugdyti sveikesnį santykį su socialiniais tinklais:
Labai svarbu riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiko kiekį tiek mums, suaugusiems, o vaikams ir paaugliams – ypatingai. Verta nusistatyti sau ir vaikams konkretų laiką, kurį praleisite socialiniuose tinkluose ir kiek įmanoma to laikytis. Taip išvengsite perteklinio naršymo, kuris gali neigiamai paveikti psichologinę sveikatą. Kas dar labai svarbu – tai pertraukos. Stenkitės daryti kuo ilgesnes reguliarias pertraukas – kitaip vadinamas šlamštinio dopamino detoksikacijas. Kartas nuo karto atsiribokite nuo socialinių tinklų, kad sumažintumėme streso ir nerimo lygį. Pavyzdžiui, susitarkite su savimi, kad, tarkim, sekmadienį visiškai nenaršysite tinkluose, o gal kartas nuo karto pasidarysite ir gerokai ilgesnius – savaitgalio/savaitės/mėnesio ar ilgesnius gyvenimo be socialinių tinklų „retrytus“.
Tai pat labai svarbu atkreipti dėmesį į savo emocijas, kai naršote socialiniuose tinkluose. Jei jaučiate erzulį, nerimą ar pyktį, galbūt jau laikas daryti pertrauką ir lįsti iš jų lauk, bei, kaip sako mano paauglys sūnus – „to go and touch the grass“ (eiti ir pačiupinėti žolę).
Būtinai stiprinkite tiesioginius ryšius su artimaisiais ir draugais, kad sumažintumėte priklausomybę nuo socialinių tinklų, o jei jaučiate, kad socialiniai tinklai daro sriprų neigiamą poveikį jūsų psichologinei sveikatai, apsvarstykite galimybę kreiptis pagalbos į specialistą.
Mažinkite negatyvios informacijos vartojimą: sekite profilius ir grupes, kurie skleidžia pozityvias žinutes, palaiko jūsų gerą savijautą ir skatina sveiką gyvenimo būdą. Taip pat ir patys užsiimkite kūrybiniais įkvepiančiais projektais, kuriais galėsite dalintis socialiniuose tinkluose, tokiu būdu augindami savo sveiką savivertę, vietoj to, kad sektumėte „tobulų gyvenimų“ autorius ir graužtumėte save dėl savo „netobulumo“.
Be abejo, lavinkite savo kritinį mąstymą ir filtruokite informaciją: prieš patikėdami informacija, užduokite sau klausimus: „kas tai paskelbė? ar tai patikimas šaltinis? kokia yra pateiktos informacijos paskirtis?“. Prisiminkite, kad socialiniai tinklai naudoja algoritmus, kurie rodo tokį turinį, kuris kuo labiau įtraukia, todėl stenkitės „neįkristi“ į siūlomos informacijos srautą, o sekite įvairius šaltinius ir nuomones, kad išvengtumėte vienpusiškumo. Mokykitės atpažinti patikimus šaltinius ir dezinformaciją.
Visų svarbiausia – įsiklausykite į save, į savo kūno tikruosius norus bei poreikius, mokykitės juos atpažinti ir patenkinti, nepaisant viso socialinių tinklų kuriamo emocinio triukšmo.