Sudėtingoms problemoms greitų ir paprastų sprendimų nėra
Niekas turbūt nesiginčija, kad neraminantys gyventojų antsvorio ir nutukimo rodikliai yra išties rimta problema. Jos priežastys yra kompleksiškos, o išskirti vieną pagrindinį kaltininką yra sunku. Daugelis visuomenės sveikatos institucijų, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), pripažįsta, kad nutukimą lemia įvairių aplinkos, socialinių, ekonominių ir elgsenos veiksnių visuma, o ne vienas konkretus faktorius.
Tad nenuostabu, kad iš esmės nėra ir tyrimų, kurių duomenys tiesiogiai patvirtintų gaiviųjų gėrimų apmokestinimo veiksmingumą mažinant nutukimo ir kitų ligų rodiklius. Nepaisant to – kaip dažnai būna su paprastais siūlymais sudėtingoms problemoms spręsti – ši idėja lengvai skinasi kelią tarp politikos formuotojų.
Visgi realybė, kurios dažnai nenorima matyti, tokia, kad šalyse, kuriose gaiviųjų gėrimų mokesčiai jau įvesti – pavyzdžiui, Meksikoje, Suomijoje, Čilėje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ar Airijoje – nutukimo problema ir toliau didėja. Apčiuopiamų įrodymų apie teigiamą tokių mokesčių poveikį visuomenės sveikatai nėra.
Tyrimų duomenys – ne mokesčio šalininkų pusėje
Panagrinėkime Airijos pavyzdį. Tiesa, kad gaiviųjų gėrimų mokestis šioje šalyje paskatino spartesnį produktų sudėčių keitimą, tačiau nėra duomenų, kad antsvorio ir nutukimo rodikliai būtų sumažėję. Priešingai – nors saldintų gaiviųjų gėrimų vartojimas tarp paauglių Airijoje nuo mokesčio įvedimo sumažėjo 60 proc., tačiau per tą patį laikotarpį antsvorio turinčių jaunuolių dalis išaugo nuo 18 proc. iki 24 proc.
Gaiviųjų gėrimų apmokestinimo veiksmingumą leidžia kvestionuoti ir mokslinių tyrimų duomenys. Pavyzdžiui, Kembridžo universiteto mokslininkų 2022 m. paskelbtas tyrimas parodė, kad papildomų mokesčių taikymas nebūtinai paveikia cukrumi saldintų gaiviųjų gėrimų vartojimą – kai kuriose mokesčio netaikančiose šalyse kasdien saldintus gėrimus vartojančių paauglių dalis lyginamuoju laikotarpiu mažėjo sparčiau nei apmokestinimo kelią pasirinkusiose valstybėse.
Iš viso tyrime buvo lyginami 6 Europos šalių, kurios 2001–2018 m. įvedė gaiviųjų gėrimų mokesčius, ir tokių priemonių netaikančių jų kaimynių duomenys. Paaiškėjo, kad kasdienis saldintų gaiviųjų gėrimų vartojimas sumažėjo mokesčio neturinčiose Lenkijoje ir Italijoje, bet ne šiuos gėrimus apmokestinusiose Vengrijoje ar Prancūzijoje. Didesnis saldintų gaiviųjų gėrimų suvartojimo mažėjimas buvo stebimas mokesčio netaikančiose Ispanijoje ar Nyderlanduose nei jį taikančiose Portugalijoje ir Belgijoje. Švedijoje ir Suomijoje fiksuotas panašus pokytis, nors pirmoji šalis gaiviųjų gėrimų apmokestinusi nėra, o antroji taiko tokią priemonę. Tad koreliacijos tarp mokesčio ir sveikatos rodiklių gerėjimo nėra.
Panaši ir naujesnio Tax Foundation Europe tyrimo išvada. Joje teigiama, kad vis didėjantis empirinių duomenų kiekis nerodo kūno masės indekso (KMI) mažėjimo ar teigiamo nutukimo paplitimo rodiklių pokyčio po cukrumi saldintų gėrimų apmokestinimo.
Tyrimai taip pat rodo, kad net jei papildomi mokesčiai trumpam sumažina gaiviųjų gėrimų pardavimus, ilgainiui vartojimo rodikliai grįžta į buvusį lygį. Tad tai nėra ilgalaikis sprendimas.
Turbūt neatsitiktinai ir PSO Europos biuras cukrumi saldintų gėrimų apmokestinimą pašalino iš 25 greitų visuomenės sveikatos priemonių (angl. quick buys) kovai su neužkrečiamomis ligomis sąrašo. Institucija pripažino, kad, remiantis dabartiniais įrodymais, tokie mokesčiai nėra nei greita, nei veiksminga priemonė.
Gaivieji gėrimai tampa atpirkimo ožiu
Gaiviųjų gėrimų apmokestinimo neveiksmingumas yra susijęs su diskriminaciniu šios priemonės pobūdžiu. Apmokestinant išskirtinai tik saldintus gėrimus ignoruojama kitų maisto produktų įtaka nutukimui ar neužkrečiamoms ligoms. Verta paminėti, kad saldinti gėrimai dažnai nėra pagrindinis laisvųjų cukrų šaltinis. Pavyzdžiui, Slovėnijoje, 2017–2018 m. duomenimis, duonai ir kepiniams tarp suaugusiųjų teko 20 proc. laisvųjų cukrų suvartojimo, o gaiviesiems gėrimams – tik 15,5 proc. Iškalbinga ir Italijos statistika – šioje šalyje suaugę gyventojai iš gaiviųjų gėrimų vidutiniškai gauna tik 1 proc. per dieną suvartojamų kalorijų.
Analizuojant skirtingų šalių duomenis taip pat nematyti koreliacijos tarp dažno saldintų gėrimų vartojimo ir nutukimo rodiklių. Šalys, kuriose antsvorio ir nutukimo lygiai yra vieni aukščiausių, neretai turi mažiausią saldintus gėrimus reguliariai vartojančių gyventojų dalį.
Maža to, PSO duomenys rodo, kad tarp jaunuolių Europoje dažnas gaiviųjų gėrimų vartojimas vidutiniškai sumažėjo daugiau kaip 40 proc. Šią tendenciją patvirtina ir naujas gaiviųjų gėrimų vartojimo Europoje tyrimas. Jo duomenys rodo, kad Europoje bendras gaiviųjų gėrimų vartojimas mažėja, o paklausa vis labiau persiorientuoja į mažai saldintus ar visai nesaldintus gėrimus. Nepaisant šių pokyčių, antsvorio ir nutukimo rodikliai išaugo trečdalyje šalių ir regionų.
Yra veiksmingesnių priemonių
Kadangi gaiviųjų gėrimų apmokestinimo efektyvumas sprendžiant visuomenės sveikatos problemas lieka neįrodytas, kyla klausimas – kodėl vyriausybės toliau taiko šią priemonę ar ją svarsto? Gaiviųjų gėrimų mokestis yra nesąžininga ir diskriminacinė priemonė, nesuteikianti realaus sprendimo visuomenės sveikatos problemoms.
Todėl UNESDA ragina pasaulio vyriausybes ieškoti kitų, bendradarbiavimu grįstų sprendimų, kurie padėtų vartotojams priimti sveikatai palankesnius mitybos sprendimus. Prasmingos savireguliacijos iniciatyvos – pavyzdžiui, produktų sudėčių keitimas, naujų produktų kūrimas, mažesnių pakuočių naudojimas – jau pademonstravo veiksmingumą, todėl turėtų būti ir toliau skatinamos.
Konsultacijų bendrovės McKinsey parengtoje ataskaitoje pabrėžiama, kad apmokestinimas yra viena iš neefektyviausių priemonių, o veiksmingiausios intervencijos kovojant su nutukimu – porcijų kontrolė ir produktų sudėčių peržiūrėjimas. Būtent šioms priemonės mūsų sektorius jau daugelį metų teikia prioritetą.
Pavyzdžiui, 2021 m. Europos gaiviųjų gėrimų sektorius paskelbė naujus savo įsipareigojimus, tarp kurių – papildomas 10 proc. pridėtinio cukraus kiekio sumažinimas per 2019-2025 metų laikotarpį visuose ES ir JK rinkai skirtuose gaiviuosiuose gėrimuose. Tai reiškia, kad bendras pridėtinio cukraus sumažinimas 2000–2025 m. siekia 33 proc.
Tokie žingsniai yra daug patikimesnis būdas siekti visuomenės sveikatos tikslų nei problemos sprendimą tik imituojantys mokesčiai, kurių veiksmingumas nėra paremtas įrodymais.
UNESDA Soft Drinks Europe yra 1958 m. Briuselyje įkurta prekybos asociacija, atstovaujanti nealkoholinių gėrimų sektoriui. Asociacija vienija 12 bendrovių ir 27 nacionalinės asociacijos iš visos Europos. UNESDA nariai užsiima įvairių nealkoholinių gėrimų – negazuotų ir gazuotų gėrimų, energinių gėrimų, šaltų arbatų, aromatizuotų vandenų ir sportui skirtų gėrimų – gamyba ir (arba) platinimu.