Svarbu, kad naujo mokesčio įvedimo atveju, didžiulė finansinė našta nugultų ant gyventojų pečių – tiek tų, kurie draudžiasi savanoriškai, tiek privalomojo draudimo vartotojų, kurie neturi pasirinkimo nesidrausti. Paradoksas, jog žmonės, kurie galvoja ne tik apie save, bet ir apie aplinkinius, drausdamiesi savo lėšomis bei taip siekdami netapti našta valstybei nelaimės atveju, bus papildomai apmokestinti. Deja, bet transporto priemones turintys ir privalomąjį draudimą įsigyjantys bei būstą su paskolą pirkę asmenys liks be pasirinkimo ir turės papildomai atverti savo pinigines.
Pažymėtina ir tai, kad toks mokestis taps dar viena papildoma našta verslui, kuriam ir taip siūloma didinti pelno mokestį. Draudimo paslaugas įsigyjantys verslo subjektai mokės ne tik padidintą pelno mokestį, bet bus apmokestinti ir per draudimo paslaugų įsigijimą. Tai palies tokius sektorius, kaip statybos, kelių, transporto, sveikatos priežiūros, kur vyrauja tiek privalomieji, tiek savanoriški draudimai, o taip pat ir pramonę, žemės ūkio sektorių, kur draudžiama tiek technika bei įrenginiai, tiek pasėliai bei ūkiniai gyvuliai.
Nors papildomų lėšų surinkti siekiama, labiausiai didinant mokestinę naštą verslui, tačiau kita ranka yra įvedami nauji mokesčiai vartotojams. Siūlomas naujas draudimo sutarčių mokestis yra grynas vartojimo mokestis. Akivaizdu, kad – kaip ir visų vartojimo mokesčių atveju – šio mokesčio pagrindinė finansinė našta guls ant vartotojų pečių. Ne be reikalo tokie mokesčiai vadinami vartotojų mokesčiais, nes juos ir sumoka galutiniai produkto vartotojai, šiuo atveju – draudėjai.
Taip pat svarbu, jog visi vartojimo mokesčiai neigiamai veikia vartojimą. Mūsų vertinimu, siūlomas naujas mokestis neigiamai atsilieps draudimo paslaugų kainai, nes visi vartojimo mokesčiai galiausiai gula į galutinę paslaugos kainą, o tai darys reikšmingą neigiamą įtaką draudimo paslaugos vartojimui bei bendram draustumui šalyje.
Be to, atskirai pažymėtina, kad didžiausią smūgį patirs papildomo savanoriško sveikatos draudimo produktas, plačiai naudojamas kaip darbuotojų motyvavimo priemonė. Šio produkto aktualumą visuomenei rodo stabilus jo apimčių augimas. Todėl galima teigti, jog darbuotojai plačiai naudojasi darbdavio apmokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir vertina tokią skatinimo priemonę. Mokesčių reforma siūloma ne tik papildomai apmokestinti šį draudimą 10 proc. tarifu, bet ir panaikinti jam taikomą mokestinę lengvatą, o tai reiškia, jog būtų mokamas ir 15 proc. gyventojų pajamų mokestis. Taigi, papildomo savanoriško sveikatos draudimo kaina padidėtų net 25 proc., kas, mūsų nuomone, visiškai sunaikins šią perspektyvią ir visuomenės vertinamą draudimo paslaugą.
Atkreiptinas dėmesys, jog praėjusių metų vasarą, diskutuojant dėl siūlymo papildomai apmokestinti ne gyvybės draudimo sutartis, daugiau kaip 20 verslui atstovaujančių organizacijų bendru raštu kreipėsi į LR Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę, išsakydamos savo argumentuotą nepritarimą siūlomam draudimo sutarčių mokesčiui bei poreikį atlikti detalų tokio mokesčio poveikio konkurencijai, verslo aplinkai bei vartotojams vertinimą. Atskirais raštais savo nepritarimą šiam mokesčiui išsakė ir profsąjungų bei vartotojų organizacijų atstovai.