Europa imasi ryžtingų veiksmų, stiprindama savo gynybą – pristatytas ambicingas „ReArm Europe“ planas ir Baltoji knyga dėl Europos gynybos: Pasirengimas 2030. Šios iniciatyvos atliepia grėsmes ir suteikia naują kontekstą klausti: o kaip Lietuva žada siekti savo išsikelto 5 – 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) tikslo?
Ką reiškia „ReArm Europe“?
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kovo 4 d. pristatė ambicingą Europos gynybos planą „ReArm Europe“. Jo tikslas – sustiprinti žemyno gynybos pramonę ir padidinti karinius pajėgumus. Tikimasi, kad įgyvendinus šį planą pavyks sutelkti beveik 800 mlrd. eurų.
„Europa pasirengusi smarkiai padidinti savo išlaidas gynybai. Tiek reaguodama į trumpalaikę būtinybę imtis veiksmų ir paremti Ukrainą, tiek siekdama išspręsti ilgalaikę būtinybę prisiimti daug didesnę atsakomybę už savo pačių saugumą Europoje“, – teigia Ursula von der Leyen savo pranešime.
Persiginklavimo planas remiasi trimis pagrindiniais lėšų aruodais. Pirmiausia, atlaisvinami fiskaliniai varžtai valstybėms narėms didinti skolos naštą – taip potencialiai galime sutelkti 650 mlrd. eurų. Kitas siūlomas sprendimas – nauja ES finansinė priemonė: šalys galės pasinaudoti 150 mlrd. eurų paskolomis investicijoms į gynybos sektorių. Trečias šaltinis remiasi privataus kapitalo įtraukimu – planuojama aktyvinti Taupymo ir investavimo sąjungą bei pasitelkti Europos investicijų banką efektyvesniam gynybos sektoriaus finansavimui. Plane numatomas ir ES biudžeto – sanglaudos programų panaudojimas gynybos reikmėms.
Žinoma, 800 mlrd. – tai tik teorinė galimybė, o ar ja bus pasinaudota, priklausys tik nuo valstybių narių valios. Ne veltui braškant pasitikėjimui NATO bei ES sprendimų greitį nuolat komplikuojant Vengrijai ir Slovakijai, buriasi vadinamoji Norinčiųjų ir Galinčiųjų koalicija. Tai, ko gero, vienintelė veikianti koncepcija keičiantis pasaulio tvarkai.
Baltoji knyga – pamatas Europos gynybos pajėgumų stiprinimui
Kovo 19 d. Europos Komisija paskelbė Baltąją knygą „Europos gynyba – pasirengimas 2030“. Dokumentą pristatė Gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius kartu su Europos Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.
Baltojoje knygoje apžvelgiami esminiai Europos gynybos politikos iššūkiai ir kryptys iki 2030 m. Staigmenų šioje Baltojoje knygoje nėra – ir neturėtų būti. Diskusijos dėl Europos gynybos pajėgumų stiprinimo jau pasiekė brandos tašką. Nors pagrindiniu postūmiu šiam dokumentui tapo Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, jo turinys remiasi anksčiau parengtais buvusio Suomijos prezidento Sauli Niinisto ir politiko, ekonomisto bei buvusio Italijos premjero Mario Draghi raportais, kuriuose aiškiai įvardyta esama padėtis ir pateiktos kryptys galimiems sprendimams.
Pasak Europos Komisijos nario, atsakingo už gynybą ir kosmosą, Andriaus Kubiliaus, Baltosios knygos dėl Europos gynybos ir plano „ReArm Europe / Pasirengimas 2030“ paskelbimas yra esminis momentas Europos Sąjungai. Anot A. Kubiliaus, laikas stiprinti kolektyvinius įsipareigojimus, investuoti į gynybos pramonę ir ryžtingai atsakyti į bet kokius iššūkius suverenumui. Atėjo metas Europai pačiai prisiimti atsakomybę už savo gynybą – tam būtinas ne tik politinis apsisprendimas, bet ir realūs veiksmai.
Plane išskirti septyni kritiniai pajėgumai, kuriuos ES reikia stiprinti pirmiausia: oro gynyba; artilerija; amunicijos ir raketų atsargos; dronų ir antidroninės sistemos; karinis mobilumas; dirbtinis intelektas, kvantinė kompiuterija, kibernetinė ir elektroninė kova; kritinės infrastruktūros apsauga – įskaitant pakilimo infrastruktūrą, kuro papildymą ore, jūros ir kosmoso pajėgumus. Plane akcentuojama ir paramos Ukrainai, kaip pačios Europos saugumo garanto, būtinybė. Investuojant sutelktas lėšas, reikia laikytis trijų pagrindinių principų: investuoti geriau (septyni kritiniai prioritetai); investuoti kartu (mažiau fragmentacijos, masto ekonomija); investuoti Europoje (skatinti vietinę gamybą, mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių, kurti darbo vietas).
Ar Lietuva laiku atliks namų darbus?
Po sausį vykusio Valstybės gynimo tarybos posėdžio prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, jog buvo sutarta, kad nuo 2026 iki 2030 metų gynybos sričiai kasmet būtų skiriama po 5–6 proc. BVP. Tačiau tai – tik graži (ir būtina!) vizija – kol kas neparemta sprendimais. Šiuo metu ambicingumo ir pasirengimo pavyzdžiu dažniausiai minima Lenkija, pasiekusi 4,5 proc. nuo BVP gynybai. Neturime jokio motyvo manyti, kad mūsų ambicija investuoti į savo pačių saugumą turėtų būti bent kiek mažesnė.
Dabar ne metas tarpusavio pasistumdymams. Gynyba ir mūsų visų ateitis turi vienodai rūpėti visoms partijoms ir politikams. O jeigu valdančiojoje koalicijoje pritruktų politinės valios, reikia burti Lietuvos gynybos Norinčiųjų ir Galinčiųjų koaliciją. Tikiu, kad surėmę pečius atliksime namų darbus laiku ir deramai.
