Technologijos padeda išlaikyti tinkamas sąlygas
Kaišiadoryse ūkininkaujantis Sigitas Petkevičius puikiai žinomas paukštininkytės srities atstovams. Lietuvos veterinarijos akademijoje zooinžinieriaus specialybę įgijęs vyras ūkininkauja jau daugiau kaip 32 metus – jo įkurta įmonė „Petkus“ augina mėsinius viščiukus.
Kaip pasakoja pats ūkininkas, jis turi tris objektus, kiekviename jų – po dvi fermas. Vienoje fermoje auginama iki 33 tūkst. paukščių, taigi iš viso – apie 200 tūkst. viščiukų. S. Petkevičius skaičiuoja, jog tai sudaro apie 3 proc. visos Lietuvoje užaugintos paukštienos.
Jau kelis dešimtmečius S. Petkevičiaus įmonė bendradarbiauja su „Vilniaus paukštynu“, tiekdama pastarajai mėsinius viščiukus.
„Dirbdamas jau kelis dešimtmečius matau, kaip sparčiai patobulėjome. Modernūs prietaisai, griežti reikalavimai gerokai pakėlė paukštienos kokybę. Štai mūsų paukštidėse įdiegtos naujausios technologijos padėjo automatizuoti daugelį procesų: lesinimas, girdymas, mikroklimato palaikymas – viskas valdoma kompiuteriu.
Dar pridėkime reguliarius auditus, veterinarų, sertifikavimo įmonių vizitus, mikroklimato bei kitų parametrų įrašus, kad būtų užtikrinamas produkcijos atsekamumas, – tokios sąlygos tiesiog niekur neleidžia nukrypti, vištiena bus patiekta vartotojui tik kokybiška“, – apie šiuolaikinius darbo metodus pasakoja ūkininkas.
Pirmą savaitę – 33 laipsnių šiluma
S. Petkevičiaus ūkis yra sertifikuotas pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą (NKP). Šis sertifikatas liudija, jog augindamas mėsinius viščiukus, ūkis taiko aukštus gyvūnų gerovės standartus, paukščiams sukuria kuo palankesnes sąlygas, kad šie užaugtų be antibiotikų. Tik pagal NKP sistemą sertifikuota vištiena gali būti žymima ir išskirtiniu „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklu – ją rinkdamiesi galite būti tikri, kad produktai atitinka griežtesnius reikalavimus nei numato Europos Sąjungos ar Lietuvos teisės aktai.
Pasak pašnekovo, viščiukų auginimo ir kontrolės sąlygos iš tiesų gana svarbios, tačiau ne mažiau svarbus aspektas yra ir patys vienadieniai viščiukai, kuriuos ūkis nusiperka iš „Vilniaus paukštyno“ auginimui.
„Kiek stebėjau, gamtos surėdyta tvarka veikia: dažniausiai sveikų tėvų – sveiki ir vaikai. „Vilniaus paukštynas“ gerai įvaldęs tėvinių pulkų auginimą, yra investavę į vakcinacijos programas, tad viščiukų kokybė tikrai gera, nusiperkame puikius jauniklius“, – teigia ūkininkas.
Iki atkeliaujant viščiukams, S. Petkevičiaus ūkis tinkamai paruošia pastatus – paukščiukai patenka į išplautas, dezinfekuotas paukštides, jiems paberiamas purus kraikas. Pirmą savaitę paukštidėse palaikoma iki 33 laipsnių šiluma.
„Vėliau mikroklimatas reguliuojamas atsižvelgiant į viščiuko amžių, pavyzdžiui, apskaičiuojama, kiek kubinių metrų oro turi pasikeisti per valandą vienam kilogramui svorio. Taigi mes netgi savo namuose oro taip neskaičiuojame, kaip skaičiuojame fermose, atsižvelgdami į gyvūnų gerovės standartus“, – palygina paukštininkystės ekspertas S. Petkevičius.
Svarbi sąlyga – tinkama oro drėgmė
Pašnekovas pabrėžia, jog viena svarbiausių viščiukų auginimo sąlygų – tinkamos drėgmės palaikymas: paukščiai visuomet turi vaikščioti ant sauso kraiko.
Kai per tas beveik 40 dienų S. Petkevičiaus ūkis užaugina viščiukus – paprastai iki 2,6–2,7 kg svorio, jų atvažiuoja pasiimti „Vilniaus paukštyno“ transportas, į kurį per 6 valandas pakraunama apie 30 tūkst. viščiukų.
„Į skerdyklą viščiukai turi patekti švariomis kojomis. Nešvarios kojos rodytų, jog paukštidėse buvo prastai suvaldytas mikroklimatas – dėl drėgno kraiko gali įtrūkti paukščių pėdos ir patekti bakterijos. Štai kodėl mėsinių viščiukų auginimas yra griežtai kontroliuojamas kiekviename etape – nuo auginimo iki produkcijos paruošimo“, – paaiškina Kaišiadorių ūkininkas.
S. Petkevičiaus ūkyje mėsiniai viščiukai užauginti be antibiotikų – tai vienas iš reikalavimų NKP sertifikatui gauti. O jei paukščius visgi tenka gydyti antibiotikais, pasak ūkininko, tokia vištiena yra kokybiška, sveika, tačiau jau nebegali būti žymima ženklu „Užauginta be antibiotikų“.
„Vienoje konferencijoje mokslininkė iš Danijos pateikė skaičius apie antibiotikų vartojimą Europos šalių žemės ūkyje. Pasirodo, jog Lietuva ir Latvija antibiotikų paukštininkystės srityje vartoja mažiausiai. Galime pasidžiaugti – juk tai irgi apie gyvūnų gerovę. Pavyzdžiui, mes ir vandenį pateikiame viščiukams su tokiu subalansuotu pH, kokį retai ir žmonės geria. Vandenį valome, nugeležiname, nuolat atliekame įvairiausius bandymus, kaip tą vandens kokybę dar pagerinti. Viskas – dėl sveikesnės paukštienos, kurią vartojame“, – sako ūkininkas.
S. Petkevičiaus pastebi, jog paukštienos vartojimas priklauso nuo pragyvenimo lygio: jei jis kyla, tai ir vartojimas padidėja. Pasak pašnekovo, Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje vienas gyventojas per metus suvartodavo 12–15 kg paukštienos, o dabar – apie 30 kg.
„Pats valgau įvairią mėsą. Tačiau jei kompanijoje užsisakau, tarkim, jautienos, beveik visuomet sulaukiu bičiulių komentarų, ar kažkas su paukštiena negerai. Nuraminu – viskas labai gerai“, – šypsosi S. Petkevičius.