Greitųjų geležinkelių plėtrai ES ieškos 500 mlrd. eurų investicijų

LTG grupės geležinkelių infrastruktūros įmonės „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas sako, kad kuriant modernią ir tvarią greitųjų geležinkelių ateitį, laukia nemenki iššūkiai, kuriems įveikti europiečiai ruošiasi šiandieną.

„Europos greitųjų geležinkelių tinklo finansavimas yra sudėtingas ir reikalauja įvairių finansavimo šaltinių, jų derinimo. Siekiant užtikrinti ilgalaikį ir tvarų greitųjų geležinkelių tinklo vystymąsi, būtinas visų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas ir įsitraukimas efektyviai valdyti finansinius išteklius“, – pažymi V. Žalimas.

Ar greitųjų geležinkelių infrastruktūra yra naudinga ir paklausi verslo klientams bei privatiems keliautojams, įrodo sėkmingi tokios infrastruktūros plėtojimo pavyzdžiai. Milanas-Roma, Madridas-Barselona, Berlynas-Miunchenas, Paryžius-Londonas-Briuselis-Kelnas. Tai tik keli garsiausi maršrutai, kurie tapo įprastu ir pageidaujamu kasdieniu keliavimo pasirinkimu milijonams europiečių.

„Kelionių tendencijos liudija, kad greitųjų geležinkelių populiarumą augina greitas, saugus, patogus ir ekologiškas būdas keliauti ilgais ir vidutiniais atstumais. Ilgalaikėje perspektyvoje greitųjų geležinkelių tinklų plėtra taps tvaria alternatyva kelionėms oru ir keliais“, – sako V. Žalimas.

Pagal ES transporto plėtros viziją, iki 2070-ųjų planuojama sukurti elektrifikuotą greitųjų geležinkelių tinklą, kuris sujungs visas Bendrijos sostines ir didžiuosius miestus.

Remiantis Europos geležinkelių ir infrastruktūros įmonių bendrijos (CER) šių metų kovo pabaigoje paskelbtu greitųjų geležinkelių planu, europinio greitųjų geležinkelių tinklo ilgis siekia 49 400 km, o jo statybos kaina įvertinta 546 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad vidutinė vieno kilometro statybos kaina sieks 16,5 mln. eurų.

Tai reiškia, kad per ateinančius tris dešimtmečius reikės apie 20 mlrd. eurų kasmet. Greitųjų geležinkelių infrastruktūrai pastatyti vienam ES gyventojui išleidžiama suma per metus vidutiniškai sieks 94 eurus. Todėl tokios investicijos yra finansiškai įmanomos, tačiau reikalauja papildomų finansavimo šaltinių, teigiama CER plane.

Anot CER, numatomi du pagrindiniai šaltiniai, iš kurių gali būti finansuojama greitųjų geležinkelių tinklo infrastruktūros statyba ir priežiūra. Pirmasis šaltinis – viešosios lėšos, arba subsidijos mokesčių mokėtojų pinigais. Antrasis – rinkos prieigos mokesčiai.

Dėl didelių pradinių kapitalo sąnaudų vyriausybės dažnai teikia pradinį finansavimą per viešąsias investicijas, dotacijas ir mažų palūkanų paskolas. Taip pat svarstomi privatūs finansavimo modeliai, tokie kaip viešojo ir privataus sektorių partnerystės, nurodo CER ekspertai.

Pasak V. Žalimo, viešojo ir privataus sektorių partnerystės modeliai leidžia vyriausybėms ir privačioms įmonėms bendradarbiauti, pritraukiant privatų kapitalą, išlaikant viešąją priežiūrą. „Be to, inovatyvūs finansiniai instrumentai, tokie kaip žaliųjų obligacijų ir infrastruktūros fondai, gali būti naudojami pritraukti ilgalaikius investuotojus, orientuotus į tvarius transporto sprendimus“, – aiškina V. Žalimas.

Anot CER ekspertų, galimi ir kiti modeliai, pavyzdžiui, kryžminis finansavimas. Į šį modelį gali būti įtraukiami degalų akcizo ir kiti mokesčiai, o taip pat ES emisijų prekybos sistemos pajamos. Toks finansavimo modelis gali padėti generuoti lėšas geležinkelių infrastruktūros investicijoms, atsižvelgiant į anglies dvideginio išmetimo į aplinką mažinimą, palyginti su labiau teršiančiomis transporto rūšimis, tokiomis kaip keliai ar aviacija.

Baltijos šalyse ir Lenkijoje statoma europinė vėžė „Rail Baltica“ ateityje įsilies į Europos greitųjų geležinkelių infrastruktūrą. Šis projektas yra sudėtinė ES tarptautinių transporto koridorių „Šiaurės jūra–Baltijos jūra“ ir „Baltijos jūra–Juodoji jūra–Egėjo jūra“ dalis. „Rail Baltica“ linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą.

Projektas siekia sukurti modernų ir tvarų transporto sprendimą, kuris leis keleiviniams traukiniams pasiekti iki 249 km/val. greitį, o krovininiams traukiniams – iki 120 km/val. greitį.

ES Taryba pernai patvirtino europinės geležinkelio vėžės plėtrą iki Klaipėdos. Lietuvos siūlymu, 1435 mm pločio geležinkelio europine vėže numatyta sujungti Klaipėdos jūrų uostą su šiaurės ir pietų jūromis, taip ne tik gerinant regiono gyventojų susisiekimą, bet ir skatinant verslo plėtrą bei geopolitinį stabilumą.

LTG grupės įmonė „LTG Infra“ yra parengusi pirmines galimas šios vėžės trasos alternatyvas ir atlieka Lietuvos geležinkelių tinklo architektūros modeliavimo studiją, siekiant atrinkti optimalią trasos trajektoriją, kuri geriausiai atitiktų keleivių ir krovinių vežimo poreikius.