Mokslinį programos veiksmingumo tyrimą atlikusios raidos psichologė, docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Inga Truskauskaitė ir socialinių mokslų daktarė Ieva Daniūnaitė apsilankė Delfi TV laidoje „Delfi diena“, kur papasakojo apie visai šaliai svarbų pasiekimą.
„Problemų sprendimų paieška užtrunka gerokai ilgiau nei ateina suvokimas, koks tas problemos mąstas. Iš tiesų tyrimai apie smurtą Lietuvoje buvo imti daryti vos prieš kelis metus – tik tada ir supratome, kokia didelė tai problema. Tarsi tai visiems suprantamas dalykas – dažnas šeimoje patyrė psichologinį ar fizinį smurtą, bet apie tai kalbėti kurį laiką buvo tarsi per anksti. Kol valstybė stojosi ant kojų, pirmoje vietoje buvo ekonominiai dalykai. Manau, labai džiugu, kad psichologinė sveikata, tokių patirčių prevencija tampa vis svarbesnė – tai užtruko, bet laisvoje šalyje esame tik 35-erius metus. Ir per juos sukaupėme pakankamai patirties, kad būtų sukurta programa, kuri galėtų būti veiksminga smurto prevencijos srityje, – sako psichologė Inga Truskauskaitė. – Vilniaus universitete su kolegomis, kai tik minėta ta programa buvo sukurta, įgyvendinta ir po truputį įsivažiavo, iš karto ėmėme vertinti, ar ji išties veiksminga.“
Pašnekovės kolegė prideda, kad programa veikia keliuose lygmenyse, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir gebėjimų.
„Pagrindinis programos tikslas – suteikti priemonių, kad būtų įgyvendinta smurto prevencija. Šias priemones gali naudoti tiek ugdymo, tiek visos socialines paslaugas teikiančios įstaigos, tiek įstaigos, dirbančios su vaikais ir šeimomis. Jeigu programa kažkokioje įstaigoje yra įgyvendinama, yra vedamos paskaitos tėvams, globėjams, praktiniai užsiėmimai vaikams ir paaugliams. Skirtingi užsiėmimai skirti skirtingo amžiaus vaikams, net ir ikimokyklinukams – tai praktinės užduotys, žaidimai, diskusijos. Stengiamės, kad viskas būtų suprantama, priimtina“, – tikina programos „Esame saugūs“ vadovė I. Daniūnaitė.
Laidoje apsilankiusi psichologė patikslina, kad tyrimas buvo įgyvendinamas pernai ir truko kone metus. Jame, anot specialistės, dalyvavo apie 20 ugdymo įstaigų, buvo suformuotos penkios skirtingos grupės.
„Tai tarsi penki atskiri tyrimai, kurie vyko vienu metu, bet visoje Lietuvoje. Įvertinome vaikų savijautą ir jų žinias apie smurtą, ką jie žino, ar reikalinga prevencija. Kol vieni vaikai dalyvavo programoje, kiti vaikai, kurie jau buvo įvertinti, joje nedalyvavo – laukėme ir žiūrėjome, ar tas pokytis, kuris įvyko, nutiko dėl to, kad jie dalyvavo programoje, ar dėl kitų priežasčių. Pakartotinis vertinimas vyko praėjus dviem mėnesiams“, – pasakoja I. Truskauskaitė.
Pašnekovės sako, kad tyrime dalyvavo beveik 500 vaikų. O visos įstaigos, kurios nori sudalyvauti programoje, gali kreiptis į „Paramos vaikams centrą“, deleguoti specialistus, kurie praeitų mokymus, o tada, grįžę į įstaigą, vestų mokymus savo bendruomenei, tėvams, vaikams.
„Daugiausia šalyje yra psichologinio smurto – tas visiškai normalu. Kas džiugina? Pavyzdžiui, prieš kelerius metus atliktas tyrimas parodė, kad fizinio smurto yra pakankamai daug, vis dėlto Lietuvoje buvo priimtas smurto įstatymas ir panašu, kad galimai jis veikia. Mūsų tyrimas parodė, kad fizinio smurto sumažėjo su situacija, buvusia prieš penkerius metus. Nepaisant to, kad dalykai gerėja, pavyzdžiui, paauglių grupėje vis dar turime apie 50 procentų vaikų, kurie yra patyrę bent vieną smurto formą daugiau negu kartą per savo gyvenimą“, – teigia Delfi laidoje apsilankiusi psichologė.
„Kodėl tai vyksta? Na, dėl įvairių priežasčių – mažesniems vaikams patiems sudėtinga susigaudyti, todėl programoje pradedame nuo labai paprastų dalykų, pateikiame jiems suprantamus pavyzdžius. Savo ruožtu daug paauglių turi įsitikinimus, kad jei tu ką nors ne taip padarai, kiti irgi gali su tavimi netinkamai elgtis“, – kolegei antrina programos vadovė.
I. Truskauskaitė priduria, kad programos esmė yra ne tik pasakyti, kas jau yra smurtas, o kas – dar ne. Didelis dėmesys atkreipiamas ir į vaiko ar paauglio jausmus, kurie gali padėti atpažinti smurtą.
„Patiriami nemalonūs jausmai gali reikšti, kad jie įsivėlę į kažkokią pavojingą situaciją“, – kalba ji.
Visą pokalbį su svarbų tyrimą atlikusiomis mokslininkėmis galite matyti laidoje „Delfi Diena“, jos vaizdo įrašą rasite straipsnio viršuje.