Šiais metais konferencijoje dalyvavo daugiau nei 600 mokinių, kurie sudarė net 78 komandas ir tyrinėjo 35 skirtingus fenomenus.
Kiekvienas klausimas – durys į pasaulį
Skirtingai nei daugelyje konferencijų, čia temos nebuvo paskirtos organizatorių. Kiekviena mokinių klasė savo fenomenų tyrinėjimą pradėjo nuo to, kas jiems įdomu, kelia nerimą ar tiesiog nesuprantama. Klausimai gimė iš pokalbių, ginčų, stebėjimų, asmeninių patirčių. Ir tik tada tapo tyrimų kryptimis.
Priešmokyklinukai klausė: kur keliauja plastiko butelis, kai mes jo nebematome? Pirmokai svarstė, kaip jaučiasi gyvūnai zoologijos soduose? Antrokai leidosi į kelionę po laiką – kaip jį matuojame, kaip suvokiame, ar jį galima „sustabdyti“?
Vyresni mokiniai gilinosi į skaitmeninės erdvės poveikį, sveikesnės mitybos alternatyvas, gamtinių katastrofų iššūkius, priklausomybes. Kiekvienas tyrimas – tai vaiko pastangos suprasti reiškinį, kuris šiandien formuoja mūsų visuomenę.
Dar svarbiau – mokiniai turėjo galimybę savo tyrimus pristatyti beveik 500 žiūrovų auditorijai: bendraamžiams, mokytojams, tėvams, svečiams. Tokia patirtis mokiniams tampa svarbiu žingsniu ne tik akademiniame, bet ir asmeniniame augime – jie mokosi viešojo kalbėjimo, prezentavimo, savo idėjų gynimo, atsakymo į kritinius klausimus, bendravimo su auditorija. Konferencija tampa ne tik žinių demonstravimo, bet ir asmenybės formavimo scena.
Ne mokymasis kitaip, o kitoks požiūris į mokymąsi
Fenomenais grįstas mokymas (angl. Phenomena-based learning, arba PhenoBL) – tai metodas, gimęs Suomijos švietimo reformos metu 2016 metais. Nuo to laiko kiekvienas Suomijos mokinys bent kartą per metus mokosi pagal šią sistemą, kuri keičia tradicinę dalykinę logiką į tarpdisciplininį, praktinį, aktualų tyrinėjimą.
Šio metodo esmė – mokytis pasaulio per reiškinius, kurie dažnai netelpa į vieno dalyko rėmus. Plastikas nėra tik ekologija. Laikas – ne tik fizika ar istorija. Priklausomybės – ne vien sveikata, bet ir psichologija, socialiniai ryšiai, ekonomika. Būtent tokį mąstymą PhenoBL ir ugdo.
„Fenomenų tyrinėjimo metu atsiskleidžia tai, kas ne visada matoma pamokų metu – vaiko gebėjimas kritiškai mąstyti, ieškoti, abejoti. Mums svarbu ne tai, ką jis išmoko, o tai, ką jis pajuto ir suprato tyrinėdamas“, – sako Šiaurės licėjaus vadovė Eglė Sidorova.
PhenoBL mokymas orientuotas į ateities kompetencijas: gebėjimą spręsti problemas, mąstyti kompleksiškai, bendradarbiauti, kritiškai vertinti informaciją. Šis metodas moko ne prisitaikyti, bet kurti sprendimus – tokius, kokių prireiks gyvenime už mokyklos sienų.
Kodėl tai svarbu visai švietimo bendruomenei?
Šiaurės licėjaus Fenomenų tyrinėjimo konferencija kasmet kviečia ne tik mokyklos bendruomenę, bet ir kitų mokyklų mokytojus iš visos Lietuvos. Daugeliui tai – pirmoji galimybė pamatyti PhenoBL ugdymą gyvai. Ir poreikis auga: kasmet konferencija sulaukia vis didesnio susidomėjimo iš kitų mokyklų pedagogų visoje Lietuvoje – dalyvauja tiek pirmą kartą atvykstantys mokytojai, tiek sugrįžtantys jau pažįstantys PhenoBL metodiką.
Šių metų konferencija sulaukė dėmesio ir tarptautiniu mastu – per „Erasmus+“ programą svečiavosi delegacija iš Italijos, o specialiai dėl šio renginio į Vilnių atvyko ir kolegos iš privačios mokyklos Latvijoje, kuriems ši ugdymo praktika – ne tik įdomi, bet ir artima. Be to, šios mokyklos atstovai ne tik dalyvavo konferencijoje, bet ir įsteigė ypatingą prizą – galimybę vienai mokinių komandai nuvykti į jų mokyklą Rygoje ir pristatyti savo tyrinėtą fenomeną tarptautinėje auditorijoje.
„Šią konferenciją rengiame ne todėl, kad turime rezultatą, kuriuo norime pasigirti. Rengiame ją todėl, kad mokymosi procesas – vertas būti matomas. Jis gali būti netvarkingas, neapibrėžtas, pilnas neatsakytų klausimų. Ir vis dėlto – tai yra geriausia, kas gali nutikti klasėje“, – dalinasi E. Sidorova.
Per konferenciją pedagogai turėjo galimybę bendrauti su mokiniais, stebėti tyrimų pristatymus, diskutuoti su kolegomis ir susipažinti su šia pažangia metodika.
Mokyklos vaidmuo pasaulyje, kuriame keičiasi ne tik technologijos, bet ir klausimai
PhenoBL metodika Lietuvoje vis dar laikoma naujove, tačiau Šiaurės licėjus ją taiko nuo 2019 metų. Tai nėra „papildomas ugdymo metodas“ – tai požiūris į vaiką kaip į veikiančią, ieškančią, kuriančią asmenybę.
Konferencijos metu viena iš dalyvių, penktokė, paklausta, kaip jai sekėsi, pasakė: „Buvo sunku, bet dabar jaučiuosi protingesnė. Ne todėl, kad viską žinau, o todėl, kad suprantu, kaip ieškoti ir rasti atsakymus.“
Ir tai – bene tiksliausias fenomenų tyrinėjimo metodo apibūdinimas. Jis nepasako, ką galvoti. Jis moko mąstyti.
„Šiaurės licėjaus mokinių Fenomenų konferencija – vienas iš būdų padėti vaikams realizuoti savo gebėjimus. Tai galimybė saugiai, dar mokyklos metais, atrasti save ir savo vietą suaugusiųjų pasaulyje“, – apibendrina E. Sidorova.
Šiandien, kai pasaulis keičiasi greičiau nei bet kada, ugdymas nebegali remtis vien faktų perteikimu. Reikia ugdyti smalsumą, gebėjimą susieti skirtingas žinias, vertinti reiškinius, mąstyti kritiškai ir atsakingai.
Tą dieną LITEXPO salėse vaikai demonstravo ne tik tyrimus – jie rodė, kad yra pasiruošę būti aktyviais pasaulio dalyviais. Ne tada, kai baigs mokyklą, o dabar.