Prie Baltojo tilto – žinomų šalies atlikėjų koncertas: siekia atkreipti dėmesį į opią problemą

Viena iš renginio organizatorių, aplinkosaugos aktyvistė Rugilė Matusevičiūtė Delfi pažymi, kad žmonių įsitraukimas į klimato kaitos temas vis dar yra vangus.

„Kol kas visuomenė aplinkosaugą asocijuoja tik su rūšiavimu“, – sako ji.

Kartu su komanda organizuodama koncertą, kuriame savo kūrinius atlieka žinomi Lietuvos atlikėjai, renginio idėjos sumanytoja nusprendė klimato kaitos temą „priartinti prie visuomenės“.

„Matau, kad domėtis tam tikromis sritimis yra išsilavinusio žmogaus ženklas. Pavyzdžiui, remti Ukrainą, rūpintis vaikų gerove, pasisakyti už gyvūnų teises ir kt. Visuomenėje priimta tam reikšti palaikymą. Vis dėlto klimato kaita, nepaisant to, kokio masto problema yra, nesulaukia tokio susidomėjimo“, – pažymi ji.

„Šiuo renginiu norime parodyti, kad aplinkosauga yra viena iš tų temų, kuri rūpi autoritetingiems Lietuvos žmonėms, ir taip perteikti šios srities svarbą visuomenei. Kai žinomi atlikėjai užlipę ant scenos pasako, kad klimato kaita jiems nuoširdžiai rūpi, tūkstantinės auditorijos mato, kad ši sritis jų autoritetams iš tiesų yra svarbi“, – svarsto R. Matusevičiūtė.

Renginio metu žinomi šalies atlikėjai žiūrovams dovanoja po keletą dainų, o tarp pasirodymų mintimis apie gamtosaugos svarbą dalijasi autoritetingiausių Lietuvos aplinkosaugos organizacijų atstovai: režisierius ir „Sengirės fondo“ bendraįkūrėjas Mindaugas Survila, botanikas, „Sengirės fondo“ bendraįkūrėjas dr. Mindaugas Lapelė, klimatologas dr. Justinas Kilpys, istorikas, archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė, ichtiologas, fondo „Nemunas 2.0“ valdybos narys Kęstutis Skrupskelis ir kiti.

„Labai norime, kad šis renginys būtų vertybiškai stiprus, tad nusprendėme į jį įtraukti ir aplinkosaugos organizacijas. Jos turi galimybę gauti matomumo, kurio nusipelno“, – pabrėžia R. Matusevičiūtė.

„Renginio metu mokslininkai, visuomenininkai žmonėms aiškiai ir suprantamai papasakoja apie opiausias aplinkosaugos problemas ir taip, tikiuosi, įkvepia susirinkusiuosius daugiau jomis domėtis, imtis veiksmų“, – priduria ji.

Vis dėlto Delfi pašnekovė pabrėžia ir tai, kad ne paskatinti žmones imtis veiksmų spręsti įvairias gamtosaugos problemas yra pagrindinis renginio tikslas, o pirmiausia – į jas atkreipti dėmesį.

„Siekiame gyventojuose uždegti ugnelę domėtis šia sritimi, parodyti, kokios gražios asmenybės rūpinasi aplinka, įkvėpti vilties. (…). Kai ši liepsna žmonėse užsidega, jie pamato, kaip gera yra rūpintis aplinka, miškais, oru ir kt., nes smagu, kad Lietuvoje yra daugiau miškų, paukščių, grynas oras. Tada jie žiūri kūrybiškai ir per savo bendruomenę, šeimą, draugus, darbovietę įgyvendina įkvepiančius pokyčius“, – sako viena iš renginio organizatorių.

„Vis dėlto tam, kad žmogus norėtų prisidėti, viduje turi užsidegti ugnelė“, – apibendrina ji.

R. Matusevičiūtė pabrėžia ir tai, kad renginio metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į aktualiausias planetos problemas – gyvybės išsaugojimą miškuose, vandenyje, dirvožemyje, aplinkos švarą, visuomenės sveikatą, žmogaus bei gamtos ryšį, klimato kaitą ir kt.

„Aišku, kalbame ir apie Lietuvos miškų politiką, kuri neatliepia visuomenės bei gamtos poreikių ir šiuo metu, paprastai tariant, nėra tvari, biologinės įvairovės nykimą, taip pat vandens telkinių taršą. Žinome, kad Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, o didžiausiose Lietuvos upėse – Nemune ir Neryje – randami dideli kiekiai farmacinių atliekų. Tai natūraliai siejama su problemomis žemės ūkio sektoriuje – gyvybės dirvožemyje išsekinimu, pertekliniu pesticidų naudojimu ir kita. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kaip yra auginamas maistas, kurį valgome“, – vardija R. Matusevičiūtė.

„Renginio metu, žinoma, aptariame ir dingusį žmonių ryšį su gamta – per mažai laiko joje praleidžiame, mažai apie gamtą žinome, nebepažįstame nei paukščių, nei medžių, nei grybų. Natūraliai atsiranda atskirtis – visuomenė sau, gamta sau. Norisi atkreipti visuomenės dėmesį į gamtos svarbą jos pačios išlikimui, sveikatai, gerovei. Kalbant apie sveikatą, ypač svarbi taršos tema. Mikroplastiko jau randama visuose žmonėse, naujagimiuose. Dėl oro taršos trumpėja gyvenimo trukmė. Aišku, koncentruojamės ir į klimato kaitą, kuri yra neginčytinas faktas“, – priduria ji.

Anot, Delfi pašnekovės, problemų yra labai daug ir dėl to yra sunku rasti vieną bendrą žinutę bei sujungti visus žmones, mat, vieniems, pasak jos, labiau rūpės viena tema, kitiems – kita.

„Vis dėlto šiuo koncertu norime parodyti, kad, nors visų problemų vienas individas išspręsti negali, jis gali atkreipi dėmesį, pavyzdžiui, į vieną iš renginyje dalyvaujančių organizacijų, jos veiklą. Tai ir skatiname žiūrovus daryti. Galbūt tuomet žmonės sugalvos pasavanoriauti kurioje nors organizacijoje. Galbūt kažkuri viena sritis jiems pasirodys įdomi ir jie imsis veiksmų mažinti joje esančias problemas“, – sako R. Matusevičiūtė.

Ji pabrėžia, kad pagrindinis renginio tikslas – su aplinkosaugos temomis supažindinti auditoriją, kuri iš viso jomis nesidomi.

Kasmet balandžio 22 d. minima Žemės diena yra skirta informuotumui apie aplinkos apsaugą ir tvarumą didinti, be to, ši diena primena apie didžiausias aplinkosaugos problemas ir jas lemiančius veiksnius, informuoja „Earth.org“.

Žemės diena pradėta švęsti 1970 m. ir šiuo metu minima daugiau nei 192 šalyse. Balandžio 22 d. kasmet visame pasaulyje organizuojami tūkstančiai įvairaus pobūdžio renginių – nuo protesto akcijų iki koncertų.

Austrijos dienraštis „Der Standard“ praneša, kad didžiausias šalyje Vienos universitetas Žemės dienai paminėti balandžio 27 d. rengia seminarus ir paskaitas visai šeimai. Vienos muziejuje balandžio 27 d. taip pat vyks seminaras apie atsinaujinančius energijos šaltinius.