Protestai suplanuoti daugiau nei 200 Graikijos ir keliose dešimtyse užsienio miestų.
Reikalauja teisingumo
Graikijos naujienų portalas „Efsyn“ primena, kad 2023 m. vasario 28 d. į pietus nuo Tempės slėnio, prie tunelio netoli Larisos miesto centrinėje Graikijoje, kaktomuša susidūrė du traukiniai – keleivinis, kurį valdė bendrovė „Hellenic Train“, ir krovininis. Iš viso abiem traukiniais keliavo 354 žmonės, avarija pareikalavo 57 aukų.
Ekspertams įvardijus, kad traukinių avarija kilo dėl aplaidumo, įrangos gedimo ir didelių šalyje įsisenėjusių sisteminių klaidų, protestų organizatoriai pabrėžė, kad penktadienio demonstracijos, kurios sutaps su visoje šalyje vykstančiais streikais, bus tokio masto, kokio nebuvo daugelį metų.
Aukų šeimos ir Graikijos visuomenė vis dar laukia atsakymų į klausimus, į kuriuos per dvejus metus nebuvo atsakyta: kas turi prisiimti atsakomybę už avariją, kodėl nesuveikė pavojaus signalai, kas sukėlė didžiulį sprogimą, ar tiesa, kad krovininis traukinys galėjo vežti neteisėtą krovinį.
Kaltina valdžią nusikaltimų slėpimu
Toks žmonių susivienijimas šalyje yra beprecedentis, bent jau per pastaruosius 30–40 metų. Jį sukėlė nepasitenkinimas ir pyktis, kurį kursto Graikijoje didėjanti nelygybė, ciniški valdininkų vykdomi nusikaltimai ir jų slėpimas, rašo „Efsyn“.
Apklausos rodo, kad 70–80 proc. Graikijos gyventojų mano, jog vyriausybė yra įsitraukusi į nusikaltimų, susijusių su avarija, slėpimą: dėl 2019 m. sugedusio pavojaus signalo, kuris nebuvo sutaisytas, dėl vėlavimo investuoti į saugos technologijas, kurios buvo finansuojamos ES lėšomis, dėl nekvalifikuoto 60-mečio valdančiosios partijos rėmėjo įdarbinimo Larisos stoties viršininku.
Be to, apklausos duomenimis, 82 proc. graikų teigė, kad traukinio katastrofa yra viena iš svarbiausių arba svarbiausia šalies problema, o 66 proc. apklaustųjų pažymėjo esantys nepatenkinti avarijos tyrimu.
Vyriausybė kategoriškai atmetė kaltinimus dėl su katastrofa susijusių detalių slėpimo. Vis dėlto visuomenė netiki vyriausybės pozicija, manydama, jog labai tikėtina, kad nelaimė niekada nebus iki galo išaiškinta, o valdžios institucijos slepia informaciją apie tai, kas iš tiesų nutiko.
Avarijos metu įvykęs sprogimas gyventojams sukėlė įtarimų, kad krovininis traukinys galėjo vežti neleistinas degias medžiagas. Iš karto po susidūrimo iš įvykio vietos buvo išvežta apie 300 kubinių metrų žemės, o teritorija užpilta žvyru. Po tokių veiksmų nebebuvo įmanoma nustatyti, ar krovininis traukinys vis dėlto vežė nelegalias degias medžiagas, kurios galėjo sukelti sprogimą.
Ketvirtadienį nepriklausomo tyrimo komiteto paskelbtoje 178 puslapių ataskaitoje teigiama, kad nors dauguma aukų žuvo dėl didelio smūgio, dėl kurio iš pradžių buvo kaltinamas stoties viršininkas, neteisingai nukreipęs du traukinius ant to paties bėgių kelio, net septyni žmonės sudegė per didžiulį sprogimą. Ataskaitoje minima, kad įvykio vietoje „galimai yra“ „nežinomo kuro“, o tai sustiprina aukų šeimų pasamdytų tyrėjų teiginius, kad krovininis traukinys vežė labai degią nelegalią medžiagą.
Be to, iš karto po avarijos atsakingos institucijos nesiėmė reikiamų veiksmų, kad išsaugotų kamerų įrašus arba atliktų būtinas tyrimo procedūras.
Pasipiktinimą pakurstė ir įtarimai dėl vyriausybės kišimosi į tyrimą. Po avarijos iš įvykio vietos buvo operatyviai išvežtos nuolaužos, įskaitant aukų palaikus, todėl buvo sunaikinti labai svarbūs įrodymai. Taip pat išsakyti kaltinimai, kad vyriausybė buvo labiau suinteresuota ne atskleisti tiesą, o tik suvaldyti politinę sumaištį ir nuslėpti informaciją.
Ministro Pirmininko Kyriakos Mitsotakis centro dešiniųjų vyriausybė, kuri po avarijos 2023 m. vėl buvo perrinkta, ne kartą sulaukė aukų artimųjų kritikos dėl to, kad neinicijavo parlamentinio tyrimo dėl politinės atsakomybės.
Opozicinės partijos apkaltino vyriausybę slepiant įrodymus ir ragino ją atsistatydinti.
Vyriausybė neigia kaltę ir teigia, kad avariją turi ištirti teismai.
Avarijos sukeltas pyktis prisidėjo prie platesnio susirūpinimo dėl kitų šalyje įsisenėjusių problemų
Pirmą kartą matome, kad žmonės mobilizuojasi taip, kaip jie to nedarė jau daugelį metų, ir tai, kas bus toliau, yra nenuspėjama, „The Guardian“ sakė politikos apžvalgininkė Maria Karaklioumi.
Ji teigė, kad avarijos sukeltas pyktis prisidėjo prie platesnio susirūpinimo dėl pragyvenimo išlaidų ir prasto viešųjų paslaugų lygio.
„Tai peržengė Tempės tragedijos ribas ir virto daug didesne krize“, – sakė ji.
„Vyriausybė, nesugebėdama susidoroti su tragedijos padariniais, yra tarsi paralyžiuota. Ji dar nepateikė, pavyzdžiui, modernios geležinkelių sistemos plano, kas dar labiau piktina graikus“, – pridūrė ekspertė.
Savo ruožtu šalies Ministras Pirmininkas K. Mitsotakis trečiadienį ministrų kabinetui pabrėžė, kad Tempės tragedija yra nacionalinė drama, kuri turėtų suvienyti visuomenę bendram tiesos ir teisingumo reikalavimui.
Jis taip pat perspėjo dėl pavojaus, kad protestai gali būti panaudoti kaip ginklas šaliai destabilizuoti.
„Kai kas norėtų šį kolektyvinį gedulą paversti naujo susiskaldymo galimybe. (…). Mūsų pareiga užkirsti kelią bet kokiam mūsų šalies vidaus stabilumo ir normalumo kvestionavimui“, – sakė jis.
Valdžios institucijos iš karto po avarijos: įvyko „žmogiškoji klaida“
Delfi primena, kad 59 metų vietinės stoties viršininkas po avarijos buvo suimtas, pareigūnams nustačius, kad susidūrimo, per kurį buvo sudaužyti du vagonai, o restorano vagonas užsidegė, įkalindamas viduje daugybę aukų, priežastis – „žmogiškoji klaida“. Jis pripažino aplaidumą dėl didžiausios Graikijos istorijoje katastrofos.
Praėjus dienai po avarijos atsistatydino šalies transporto ministras Costas Karamanlis, skambant teiginiams, kad daugelį metų buvo nepaisoma įspėjimų dėl geležinkelio linijos saugumo. Jį pakeitęs ministras ketvirtadienį atsiprašė aukų šeimų ir pažadėjo „visapusišką politinės sistemos ir valstybės įvertinimą“. Graikijos vyriausybė praėjus porai dienų po traukinių susidūrimo pripažino, kad buvo padaryta klaidų valdant šalies geležinkelių sistemą.
Po avarijos prie bendrovės „Hellenic Train“ biuro Atėnuose susirinko įsiutę demonstrantai, o policija ašarinėmis dujomis išvaikė protestuotojus, kurie į pastatą mėtė akmenis.
Anksčiau Larisoje demonstrantai surengė tylią vigiliją ir atnešė baltų rožių, iš kurių sudarė žodį Tempe – slėnio, kuriame įvyko avarija, pavadinimą. Medicinos studentas iš Kipro Nikosas Savva AFP sakė, kad nelaimė buvo tik laiko klausimas.
„Geležinkelių tinklas atrodė problemiškas, nusidėvėjęs, blogai apmokamas personalas“, – sakė jis.