Pagal naujus reikalavimus darbdaviai bus įpareigojami ne tik skelbti darbo atlygį skelbimuose, bet ir suvienodinti atlygius ne tik tarp lyčių, bet ir vienodą vertę įmonei kuriančių pareigybių. Tuo tarpu darbuotojai galės prašyti informacijos apie savo darbo užmokestį ir jo palyginimą su kolegomis, teirautis apie kriterijus, taikomus nustatant karjeros ir darbo užmokesčio pokyčius, kurie turi būti teisingi ir neutralūs lyties atžvilgiu. Darbdaviams be kita ko bus uždrausta klausti kandidatų apie esamą arba buvusį jų darbo atlygį.
Lietuvoje pasirengimas chaotiškas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, yra sudaryta atitinkama darbo grupė, o su perkėlimo projektu bus galima susipažinti iš trišalės tarybos posėdžio medžiagos. Ji bus viešai prieinama gegužės mėnesį. Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) valdybos pirmininkė, advokatų profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ partnerė, advokatė Jurgita Judickienė atkreipia dėmesį, kad apibrėžtumo trūksta, o tai apsunkina sąlygas verslui.
„Darbdaviai pradeda intensyviai domėtis, ką papildomai gali ir turi daryti jau dabar, kad 2026 m. birželį jų darbo apmokėjimo sistemos atitiktų reikalavimus. Mažiausiai problemų kelia papildomų naudų įtraukimas į darbo apmokėjimo sistemas bei darbo užmokesčio didinimo taisyklių apibrėžtis, nes didžioji dalis organizacijų tokias tvarkas jau turi ir jomis vadovaujasi. Sunkiausia dalis yra darbuotojų pareigybių suskirstymas į kategorijas pagal vienodą organizacijai kuriamą vertę“, – teigia pašnekovė.
Jos teigimu, darbdaviams trūksta tiek suvokimo, jog visiškai skirtingos funkcijų pareigybės gali kurti vienodą vertę ir būtų vertinamos vienodu atlygiu, tiek praktinės metodologijos, padedančios palyginti pareigybes tarpusavyje. Teisininkė pastebi, kad šiuo metu dirbama pagal 2004 metais socialinių partnerių parengta darbų ir pareigybių vertinimo metodiką, kurioje yra kriterijų iš greitai įsigaliosiančios direktyvos, pavyzdžiui: įgūdžiai, pastangos, atsakomybė, darbo sąlygos. Ji pažymi, kad neaišku ar bus spėta paruošti atnaujintas pagalbinės priemones verslui.
„SADM svarsto parengti atmintinę su konkrečiais žingsniais, kuriuos turės atlikti darbdaviai, taip pat pateikti sutrumpintą pareigybių vertinimo metodiką, tačiau ar tai bus įgyvendinta, priklausys nuo laiko, ar spės. Taip pat egzistuos galimybė pasikviesti Valstybinę darbo inspekciją (VDI) į konkrečia organizaciją, kad pravestų mokymus ir atsakytų į kylančius klausimus“, – žiniomis dalinasi teisininkė.
Savo ruožtu VDI pažymi, kad užmokesčio skaidrumo klausimai Lietuvoje nėra pati opiausia problema. Anot jų, ženkliai pasistūmėjome įgyvendinant reikalavimą atskleisti darbo užmokesčio ribas skelbimuose, tačiau vis dar ne visi turi aiškias apmokėjimo sistemas.
„Šiuo metu reikalavimas skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį iš esmės jau yra įgyvendintas. Dėl šios prievolės pažeidimų gauname vis mažiau skundų. Visgi, opi problema – neaiškios darbo apmokėjimo sistemos. Darbdaviai ne visada tinkamai paaiškina, ką konkrečiai darbuotojas turi padaryti ar kokių rezultatų pasiekti, kad jo atlygis augtų. Dėl to kyla nesusipratimų ir nepasitenkinimo. Darbuotojai taip pat kreipiasi dėl vėluojančio arba apskritai nemokamo darbo užmokesčio – įskaitant atvejus, kai atlyginimas neišmokamas net ir nutraukus darbo santykius“, – pasakoja VDI atstovai.
Prancūzai direktyvos laukia su nerimu
Įmonės „Walters“ duomenimis, 45 proc. įmonių Prancūzijoje baiminasi šios direktyvos pasekmių, trečdalis tiki, kad įstatymas bus naudingas, o panašus skaičius darbdavių baiminasi, kad atlyginimo suvienodinimas atims galimybę darbuotojus vertinti pagal nuopelnus. Patys darbuotojai gerokai pozityvesni. Net 60 proc. jų, „Page“ tyrimo duomenimis, tiki, kad direktyva sumažins moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus. 7 iš 10 darbuotojų, vedini smalsumo ar finansinių siekių, yra pasirengę sužinoti savo kolegų vidutinį atlyginimą.
Diskusijos Prancūzijoje garsios, o Visuotinė darbo konfederacija (CGT) paskelbė, kad darbdaviai siekia apriboti šios direktyvos taikymą. Norima, kad ji galiotų tik įmonėms, turinčioms daugiau nei 250 darbuotojų, be to siekiama sumažinti reikalavimus skelbti atlyginimų skirtumus.
Ispanai taiko nacionalinius reglamentus
Ispanijos dienraščio „El Confidencial“ duomenimis, šalyje pripažįstama, kad pasirengimas direktyvos įsigaliojimui – stringa, bet šalis jau anksčiau daug dėmesio skyrė atlyginimų klausimams. Atskleidžiama, kad vienas svarbiausių – Karališkasis dekretas, kuriuo įmonės įpareigojamos tvarkyti atlyginimų registrus ir atlikti auditą, siekiant nustatyti lyčių atlyginimų skirtumus.
Tačiau praktikoje atlyginimų skaidrumas dar kelia rūpesčių. Pasak „Cobee“ parengtos ataskaitos apie darbuotojų naudų tendencijas, tik 13,6 proc. darbuotojų nurodo, kad jų įmonė viešai skelbia visų darbuotojų atlyginimus, o dienraščio „Expansión“ duomenimis, tik 22 proc. Ispanijos įmonių darbuotojams atskleidžia atlyginimų intervalus.
Tikimas, kad direktyvos poveikis Ispanijos darbo rinkai gali būti reikšmingas. Atlyginimų lygybė turėtų pagerėti, ypač sektoriuose, kuriuose egzistuoja ryškūs lyčių skirtumai. Vis dėlto kai kurios įmonės gali priešintis pokyčiams dėl baimės patirti spaudimą dėl atlyginimų ar prarasti konkurencingumą. Trumpuoju laikotarpiu gali kilti administracinių sunkumų prisitaikant prie naujų reikalavimų.
Bulgarai smarkiai atsilieka
Bulgarijoje dėl direktyvos įsigaliojimo neatlikta praktiškai jokių pakitimų. Darbo ir socialinės politikos ministerija kol kas inicijavo tarpžinybinės darbo grupės sudarymą. Jos užduotis iki 2025 m. pabaigos parengti pasiūlymus, kuriuos teisės aktus reikėtų iš dalies pakeisti, kad nacionaliniai teisės aktai būtų suderinti su direktyva.
Panašu, kad Bulgarijos valdžios institucijoms nepatinka galutinis direktyvos variantas, o pagrindinis pasipiktinimo argumentas, kad direktyvoje gerokai išplečiamas darbdavių, kuriems nustatomos naujos pareigos, ratas, neatsižvelgiant į specifinę mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį.
„Todėl per susitikimus, skirtus direktyvai aptarti, Bulgarija primygtinai reikalavo, kad prievolės pranešti apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus ir atlikti bendrą darbo užmokesčio vertinimą būtų taikomos tik santykinai didelėms įmonėms“, – paaiškino Socialinės apsaugos ministerija.
Nors direktyva gerokai pakeis dabartinę šalies darbo rinkos praktiką, šis klausimas vis dar nėra plačiai aptariamas žiniasklaidoje. Žmonės ir įmonės apskritai nežino, kas konkrečiai pasikeis. Dėl to kilo įtampa tarp verslo asociacijų ir profesinių sąjungų, kurios kaltina viena kitą neteisingai aiškinant ir taikant direktyvą.
Čekai keičia Darbo kodeksą, bet to negana
Atsižvelgdami į artėjantį direktyvos diegimą, čekai ėmėsi Darbo kodekso korekcijų. Čia pašalintas draudimas darbuotojams kalbėti apie savo darbo atlygį ir atskleisti jį kolegoms. Sprendimą dar turi pasirašyti Prezidentas, bet panašu, kad pokytis įvyks.
Visgi, dar daug pokyčių laukia ir ateityje. Specializuotos organizacijos „Comp&Ben Association“ vertinimu, daugiau nei 60 proc. Čekijos įmonių šiuo metu neatitinka ES direktyvos keliamų reikalavimų. Lygiai taip pat lyčių atlyginimų atotrūkis išlieka vienu ryškiausių Europoje. „Eurostat“ duomenimis, Čekijoje vyrai vidutiniškai uždirba 18 proc. daugiau nei moterys. Tai rodo reikšmingą atotrūkį tarp teisinio reguliavimo ir realios verslo praktikos.
Būtent todėl didžiausia šalies profesinė sąjunga – Čekijos-Moravijos profesinių sąjungų konfederacija – direktyvą vertina palankiai. Pasak jų, tai svarbus žingsnis teisingesnės darbo rinkos link.
Austrams svarbiausias nuo lyties nepriklausomas atlygis
Pirmosios darbdavių ataskaitos, remiantis direktyva, numatytos jau 2027 metais. Austrijoje tikimasi, kad tai padės suvienodinti vyrų atlyginimų atotrūkį nuo moterų. Portalo „Der Standard“ duomenimis, jis siekia net 19 proc. ir kartu su Čekija yra priskiriamas prie didžiausių Europoje.
Nors nuo 2014 m. Austrijoje įmonės, turinčios 150 ar daugiau darbuotojų, privalo rengti vidinių pajamų ataskaitas, tai nepadėjo reikšmingai sumažinti lyčių atlyginimų skirtumo. Todėl tikimasi, kad direktyvos taikymas gali tapti lūžiu, jeigu bus įgyvendinamas sąžiningai, o net 54 proc. apklaustų austrų viliasi, kad taip ir nutiks.