Visai neseniai socialiniame tinkle „TikTok“ vykdyta dezinformacijos kampanija, kurios metu skleista prorusiška ir prieš Europos Sąjungą (ES) nukreipta informacija, praneša Rumunijos naujienų portalas „HotNews“.
Žinutės sukurtos taip, lyg „Putinas“ kalba tiesiogiai Rumunijos gyventojams. Jis mini būsimą karą tarp Rusijos ir ES, sakydamas: „Kiek iš jūsų nori, kad aš būčiau Rumunijos prezidentas?“, „Jei Rusija puls Europą, aš kovosiu Rusijos pusėje“ ir „Mūsų priešas yra Europa, o ne Rusija“.
Po „HotNews“ atlikto tyrimo šalyje veikianti Nacionalinė audiovizualinė taryba (NAT) pradėjo tirti prorusišką turinį Kinijos platformoje „TikTok“ bei ėmėsi veiksmų jį pašalinti, teigdama, kad ši informacija išplito tarsi virusas ir gali rimtai klaidinti visuomenę. NAT pažymi, kad tokie įrašai akivaizdžiai dezinformuoja ir yra neteisėti.
Dar anksčiau Rumunijoje plataus atgarsio sulaukė Rumunijos prezidento rinkimų metu socialiniame tinkle „Tik Tok“ plitusi Maskvai palankaus kraštutinių dešiniųjų kandidato Calino Georgescu dezinformuojanti kampanija.
Kinijos platforma „TikTok“ paskelbtoje ataskaitoje nurodė, kad 2024 m. Rumunijos prezidento rinkimų metu veikė daugiau nei 27 000 netikrų paskyrų tinklas, skirtas C. Georgescu ir partijai AUR remti. Ataskaitoje, pateiktoje Europos Komisijai, taip pat pažymima, kad buvo pašalintos 27 217 paskyros, kurios buvo šio tinklo dalis.
Patirties semiasi iš Baltijos šalių
Rumunijoje nevaldomai plintanti dezinformacija įpliekė diskusijas apie žvalgybos tarnybų ir kitų valdžios institucijų vaidmenį hibridinio karo kontekste, rašo „HotNews“. Laikinasis prezidentas Ilie Bolojanas, aptardamas problemą, vienoje iš spaudos konferencijų kaip atsaką ne kartą minėjo Baltijos šalių gerąją patirtį.
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pažymi, kad Lietuva yra laikoma viena iš pasaulio lyderių, veiksmingai kovojančių su dezinformacija ir kita priešiškų užsienio šalių neigiama įtaka.
Lietuvoje nuo 2023 m. kovą su dezinformacija koordinuoja NKVC, tačiau apskritai dezinformacijos stebėseną vykdo keletas institucijų. Pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas šią funkciją atlieka jau daugiau nei dešimtmetį.
„Šį darbą pradėjome dar 2009 m., kai Krašto apsaugos sistemoje – Lietuvos kariuomenėje – buvo įkurtas Strateginės komunikacijos departamentas. Kariuomenės analitikai vykdo priešiškos, t. y. daugiausiai Rusijos ir Baltarusijos informacinės aplinkos stebėjimą ir vertinimą, aktyviai bendradarbiauja, dalijasi analizėmis su kitomis institucijomis“, – komentarą raštu pateikia NKVC.
„Esame susitelkę ir vieningi. Valstybinis sektorius, nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaida ir piliečiai veikia išvien. Tai visa apimančios – totalios – gynybos geriausias pavyzdys. Žmonės linkę klausyti valstybinių institucijų rekomendacijų, apie 60 proc. gyventojų mano, kad, kilus negandai, pirmų žinių apie incidentą ir rekomendacijas ieškotų radijuje ar televizijoje. Tai labai geras signalas“, – priduria institucija.
NKVC specialistai taip pat pažymi, kad vienas iš didžiausių iššūkių, kuriems Lietuva, kovodama su dezinformacija, skiria daug dėmesio, – socialiniai tinklai.
„63 proc. šalies gyventojų, atlikus nuomonių apklausą, socialinius tinklus įvardijo kaip dezinformacijos šaltinį. Siekiant užkirsti kelią manipuliavimui socialiniais tinklais, naudojant botų fermas, skleidžiant dezinformaciją, karo propagandą, bandant paveikti demokratinius procesus (rinkimus), kurstant nesantaiką, LR Seime svarstomi įvairūs teisės aktų pakeitimai, sudarysiantys teisines galimybes geriau apsaugoti informacinę erdvę“, – įvardija jie.
NKVC taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos kovos su dezinformacija praktika sulaukia daug tarptautinės bendruomenės susidomėjimo.
„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) Lietuvos iniciatyva sukūrėme tarptautinę darbo grupę (DIS/MIS Information HUB), kuri formuoja geriausią kovos su dezinformacija praktiką“, – pažymi institucija.
Lietuva – dezinformacijos atakų epicentre
NKVC taip pat pabrėžia, kad Lietuva yra pirmose fronto linijose ir patiria dažnus dezinformacijos bei informacinių operacijų smūgius.
„Susiduriame su komplikuočiausiomis atakomis. Pavyzdžiui, siunčiama žinutė ir priedas su kompiuterio virusu – taip 2018 m. vykdyta ataka prieš tuometinį krašto apsaugos ministrą R. Karoblį. Be to, kibernetinėmis priemonėmis įsilaužus į svetaines platinamos melagienos“, – pavyzdžius pateikia NKVC.
Centras pažymi ir tai, kad ES Skaitmeninių paslaugų aktas (angl. Digital Services Act, DSA), kuriuo siekiama sukurti saugesnę ir skaidresnę skaitmeninę erdvę bei padaryti internetines platformas atsakingesnes už tai, ką jose skelbia naudotojai ar pardavėjai, nereguliuoja tokių platformų kaip „Telegram“, o „Tik Tok“ ir „X“ šio ES reglamento nuostatų nesilaiko.
„Teisėsaugos institucijos pabrėžia, kad, pavyzdžiui, „Telegram“ yra aktyviai išnaudojama nusikaltimams organizuoti ir vykdyti. Lietuvos pareigūnai šią veiklą užkerta sulaikydami paskyrų valdytojus, tačiau svarbu problemą spręsti sistemiškai, priešingu atveju nuolat būsime besivejančiųjų vaidmenyje“, – pažymi NKVC ekspertai.
„Neaiškūs „TikTok“ veikimo algoritmai, skleidžiamos informacijos poveikis kelia rizikas nacionaliniam saugumui, be to, vartotojų duomenys keliauja į Kinijos serverius. Taip pat neseniai pradėjo cirkuliuoti video, kviečiantis į mitingus už bendradarbiavimą su Rusija, kvietimas grįžti į Rusijos glėbį, naudojant dirbtiniu intelektu sukurtus paveiksliukus“, – komentare raštu priduria NKVC specialistai.
Jie taip pat pažymi, kad kovoje su dezinformacija ypač svarbus veiksmų suderinamumas ir koordinacija, o atsakas turi būti greitas ir vieningas.
„Visgi dezinformacijos technika nuolat kinta, Rusija mokosi iš Kinijos, Kinija mokosi iš Rusijos. (…) Privalome būti globalūs ir nesustoti tobulėti“, – priduria institucija.