Pagal naująjį nutarimą, atsiskaitant grynaisiais pinigais krepšelio suma bus apvalinama iki artimiausių 5 arba 10 centų. Lietuvos Banko teigimu, tai padės supaprastinti atsiskaitymą grynaisiais ir sumažins stalčiuose kaupiamų ar pametamų monetų kiekį – paskaičiuota, kad vien dėl to, kasmet dingsta apie trečdalis milijono eurų.
„13 traukinio vagonų – tiek apyvartoje smulkiųjų monetų. Didžioji jų dalis panaudojamos mokėjimams vos vieną kartą – net du trečdaliai į apyvartą išleistų 1 ir 2 ct monetų į Lietuvos banką negrįžta. Monetos pametamos arba nugula mūsų taupyklėse, kišenėse, stalčiuose, automobiliuose, fontanuose. Kadangi 1 ir 2 ct monetų reikia grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietose, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti ar įsigyti iš kitų valstybių, leisti į apyvartą, transportuoti. Taip sudaroma papildoma tarša, naudojami ištekliai“, – teigiama Lietuvos banko informacijoje.
Sumos apvalinimas bus taikomas tik nuo galutinės krepšelio sumos, atsiskaitant grynaisiais pinigais. Lietuvos banko duomenimis, apie tai informuota jau daugiau nei 80 proc. gyventojų, papildoma informacija parengta ir verslams, tačiau kasų sistemas diegiančios ir prižiūrinčios kompanijos „Strong Point“ vadovas Rimantas Mažulis pastebi, kad iššūkių tikrai kils.
„Pokytis liečia ne tik kasos sistemas, bet ir apskaitos procesus, kuriuose fiksuojami pardavimai. Įgyvendinimas techniškai nebus toks paprastas, koks galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, kai atliekami pardavimai su nuolaidomis ar pirkiniams yra taikomas apmokėjimas dalimis. Tuomet kyla natūralus klausimas, kaip apvalinti sumą. Prekybininkai Lietuvos banko rekomendacijas dėl apvalinimų atvaizdavimo kvituose galės prisitaikyti šiek tiek skirtingai, tai gali sukelti praktinių iššūkių – ypač užtikrinant nuoseklumą tarp atskirų prekybos tinklų ar net atskirų parduotuvių. Svarbu, kad sprendimai būtų įgyvendinti taip, kad vartotojas šio pokyčio nepajustų kaip nepatogumo“, – sakė R. Mažulis.
Jo teigimu, sprendimo privalumai atsiskleis ilguoju laikotarpiu, tačiau pradžioje gali tekti šiek tiek pakentėti.
„Iš pažiūros nedidelis pokytis reikalauja naujo pritaikymo tiek kasų, tiek apskaitos sistemoms, tam prireiks papildomų investicijų ir laiko. Vis dėlto tai – natūrali ir neišvengiama bet kokio sisteminio pokyčio dalis. Ilgainiui apvalinimas gali tapti naudingas, nes supaprastins atsiskaitymų procesus ir sutrumpins laiką, reikalingą kiekvienai operacijai apdoroti, pavyzdžiui, skaičiuojant grąžą“, – įsitikinęs pašnekovas.
Europa galimybę vertina dvejopai
Euro zonos šalyse diskusijos dėl smulkiųjų monetų netyla jau kurį laiką, o apsisprendimas čia skirtingas: Nyderlandai, Belgija, Suomija, Airija, Italija, Slovakija ir Estija nebeleidžia šių monetų į apyvartą ir taiko galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimą, kitose euro zonos šalyse monetos ir toliau cirkuliuoja apyvartoje. Euro zonos šalyse, kuriose atsiskaitant grynaisiais pinigais taikomas apvalinimas, 1 ir 2 euro centų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė, gyventojai jas gali naudoti, poreikiui esant. Apvalinimą taiko ir euro nenaudojančios šalys, tokios kaip: Švedija, Norvegija, Danija, Kanada ir Australija.
Skeptiškiausiai smulkiųjų monetų panaikinimą vertina Pietų Europos šalys. Minėto EK tyrimo duomenimis, trijų šalių piliečių dauguma nepritaria monetų panaikinimui. Centus išsaugoti norima Graikijoje (57 proc.), Kipre (56 proc.) ir Ispanijoje (53 proc.). Pietų Europos kontekste išsiskiria Italija, kurie jau nuo 2018 metų atsisakė smulkiųjų monetų kaldinimo ir taiko apvalinimą. Žurnalisto Davide Mededdu teigimu, šalyje monetos iš apyvartos išimtos būti negali, nes sprendimas būtų realus tik bendru Europos Sąjungos sutarimu. Kitu atveju gyventojams, o ypač keliautojams, kiltų daug sumaišties ir nepatogumo.
Austrijoje monetų išleidimas į rinką reguliuojamas Nacionalinio banko ir kol kas didesnių sunkumų nekyla, todėl stabdyti kaldinimo neplanuojama. Tuo tarpu Austrijos monetų kalyklos atstovė Andrea Lang atkreipia dėmesį, kad šalis nesiima lyderiaujančios pozicijos šiuo klausimu ir stebi kitų valstybių patirtis.
„Jei yra įmonių ir vartotojų susidomėjimas, mes tiekiame monetas. Jei susidomėjimas mažėja, į tai taip pat atsižvelgiame. Svarbu užtikrinti, kad žmonės turėtų pasirinkimo laisvę. Į tai reikėtų atsižvelgti ir platesniame diskusijų dėl grynųjų pinigų kontekste“, – teigia A. Lang.
Paskutinės didelės diskusijos šia tema Austrijoje, pasak portalo „Der standard“ žurnalistų, vyko maždaug prieš penkerius metus ir nesulaukė palaikymo. Tuo metu teigta, kad, atsižvelgiant į kainas ir maržas maisto ir mažmeninės pramonės srityse, svarbus kiekvienas centas.