Serbijos protestuose dirbusi Čekijos naujienų portalo „Denik Referendum“ žurnalistė Petra Dvorakova pažymi, kad dabartinės demonstracijos yra didžiausias protesto judėjimas šiuolaikinėje Serbijos istorijoje.
Pradinis postūmis protestams buvo pernai lapkritį įvykusi tragedija, kai Novi Sado, antrojo pagal dydį Serbijos miesto, geležinkelio stotyje sugriuvo betoninė pastogė. Nuo jo žuvo 15 žmonių, tarp jų penki vaikai. Tai įvyko praėjus keturiems mėnesiams po šešiolikos milijonų eurų vertės stoties rekonstrukcijos, kuri yra greitosios linijos tarp Belgrado ir Budapešto projekto dalis.
Rekonstrukciją valdančioji Serbijos pažangos partija (SNS) vaizdavo kaip modernizacijos ir ekonominės plėtros stebuklą. Atnaujintą geležinkelio stotį oficialiai atidarė pats prezidentas Aleksandras Vučičius. Po katastrofos Vyriausybė padarė viską, ką galėjo, kad pridengtų kaltę dėl tragedijos. Jos atstovai melavo, neva per rekonstrukciją pastogė net nebuvo paliesta ir dėl visko kalti komunistai architektai. Nepriklausomi žurnalistai tą pačią dieną paneigė šiuos teiginius. Lapkritį du ministrai atsistatydino reaguodami į visuomenės spaudimą, tačiau niekas neprisiėmė atsakomybės už nelaimę ir niekam nebuvo pareikšti jokie baudžiamieji kaltinimai.
Serbija - šalis kurioje visą viešąjį administravimą iki aukščiausių politinių lygių persmelkianti korupcija yra vieša paslaptis, būtent tai ir sukėlė stiprų visuomenės pasipiktinimą. Iškart po tragedijos, šalia sugriuvusios stoties protestus pradėjo opozicijos atstovai, prie jų prisijungė studentai, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo fiziškai užpulti valdančiosios partijos atstovų. Dabar, praėjus keturiems mėnesiams nuo tragedijos, serbų pyktis tik stiprėja, o prie protestus pradėjusios opozicijos atstovų prisijungė daugiau sistema pasipiktinusių akademinės bendruomenės narių, ūkininkai, visuomenės atstovai, gyventojai.
Protestų banga ritasi per visą Serbiją, o 64 proc. gyventojų apklausose išreiškia palaikymą jiems, trečdalis sakosi patys nors kartą dalyvavę protestuose.
„Praėjus keturiems mėnesiams nuo protestų pradžios, judėjimas ir toliau stiprėja. Švilpukų švilpimas trikdo ne tik serbų kasdienybę didmiesčiuose. Protestų skaičius auga kiekvieną savaitę. Praėjusią visoje šalyje jų buvo surengta per keturis šimtus“, – sako P. Dvorakova.
Vengrijoje protestuotojai išvadinti vabalais
Kovo 15 dieną Vengrija švenčia nacionalinę šventę – Revoliucijos ir laisvės kovos dieną. Šiais metais ji buvo paženklinta aštriomis Ministro pirmininko Viktoro Orbano kalbomis ir opozicijos protestais.
Sakydamas šventinę kalbą, pasak vietoje dirbusios portalo „HVG“ žurnalistės Boroka Paraszka, Orbanas aršiai užsipuolė opoziciją dėl to, kad ji, jo žodžiais tariant, tarnauja imperiniams interesams ir padeda svetimoms civilizacijoms kolonizuoti Europą. Pilietinės visuomenės organizacijų, spaudos ir teismų atstovus jis pavadino „vabalais“, kuriuos jo vyriausybė valo „pavasariniu valymu“.
Nors ministro pirmininko viešos kalbos dažnai sulaukia dvejopos visuomenės reakcijos, šį kartą pozicija išreikšta ypač aršiai. Renginyje, be pagrindinių rinkėjų, dalyvavo ir „Fidesz“ opozicijos nariai, kurie į Viktoro Orbano kalbą atsakė švilpukų švilpimu. Teisėsaugos pajėgos liepė protestuotojams pasišalinti iš renginio vietos. Oficialūs duomenys nebuvo paskelbti, tačiau manoma, kad Vengrijos ministro pirmininko kalbos klausėsi per 23 tūkst. žmonių.
Minėti pasisakymai sulaukė opozicijos reakcijos. Vėliau, tą pačią dieną, Vengrijos opozicijos lyderis Péter Magyar surengė mitingą, skirtą Kovo 15-ajai paminėti. Politikas pasmerkė Orbanų dinastiją, Viktoro Orbano šeimos narių ir draugų verslo ratą.
„Vengrijos piliečių pinigais Viktoras Orbanas tapo vienu turtingiausių Europos politikų, sakė Péteris Magyaras, kuris pažadėjo atsakomybę ir turto konfiskavimą. Parlamento narys pasisakė prieš neapykantos kalbą ir pabrėžė, kad svarbu ruoštis kitais metais vyksiantiems rinkimams. Manoma, kad demonstracijoje dalyvavo apie 80 000 žmonių, nepaisant jų kiekio, jokių neramumų nebuvo fiksuota“, – pasakoja žurnalistė.
Rumunijoje prorusiškų ir europietiškų jėgų susidūrimas
Kaip anksčiau rašė „Delfi“, prezidento rinkimų Rumunijoje rezultatai buvo atšaukti, o vėliau imtasi tyrimo dėl kandidato Calin Georgescu nesąžiningos pergalės, pasitelkiant socialinių tinklų įtaką, Konstitucijoje numatytų vertybių laužymo bei palankumo Kremliaus politikai. Nuo to laiko praėjo keli mėnesiai. Buvo nustatyta nauja rinkimų data – gegužės 4 d. – o Georgescu prašymas Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) panaikinti rinkimų anuliavimą atmestas. Platus proeuropietiškas aljansas prieš dešiniąsias ekstremistines jėgas suformavo naują Rumunijos vyriausybę. Georgescu nuo tada buvo suimtas ir kaltinamas, be kita ko, kurstymu pažeisti konstitucinę santvarką ir melagingų pareiškimų dėl jo kampanijos finansavimo. Galiausiai Konstitucinis teismas uždraudė prorusiškam kandidatui dar kartą siekti prezidento posto. Tai sukėlė protestą, kone peraugusį į riaušes, šalies Sostinėje.
Renginyje dalyvavusių „HotNews“ žurnalistų skaičiavimais, proteste dalyvavo apie 10 000 žmonių. Tai pirmoji Georgescu palaikymo akcija, surengta po to, kai jam buvo atliktas baudžiamasis tyrimas. Per demonstraciją kai kurie žmonės bandė laužyti tvoras, stumdė žandarus, pranešė Rumunijos žandarmerija. Politiniai veikėjai, tarp jų ir pats Calin Georgescu, skaitė kalbas miniai. Neramumai truko beveik visą dieną, užfiksuotos kelios dešimtys viešosios tvarkos pažeidimų.
Kaip atsakas į šį protestą, Kovo 15 dieną vyko demonstracija prieš ekstremizmą ir už demokratiją bei Europos Sąjungą. Didžiąją dalį renginio organizatorių sudarė su politinėmis organizacijomis nesusiję jaunuoliai, kurie kvietime į mitingą teigė, kad Rumunijoje nėra vietos autoritarizmui ir propagandai.
„Tai ne protestas, o taikus solidarumo Europos vertybėms demonstravimas“, – taip pat teigia organizatoriai.
Visgi, verta paminėti, kad Europos vertybes palaikanti demonstracija pritraukė mažiau susidomėjusių Rumunijos gyventojų, negu protestas dėl gegužę vyksiančių rinkimų.