Skleidžiamos dezinformacijos laukas išlieka aktyvus
Mjr. T. Tauginas, daug metų tarnavęs Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamente ir analizavęs priešišką žiniasklaidą, įsitikinęs, kad dezinformaciją pastebėti paprasčiau, kuomet su ja dirbi: kai informaciniame lauke atsiranda naujų dalykų, iškart suklūsti ir perleidi per kritišką filtrą – vertini kontekstą, informacijos šaltinius.
„Pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos pradžioje buvo pasirodžiusi informacija, kad Lietuvoje vienas JAV karys jau užsikrėtęs ir paguldytas į ligoninę. Informacija pasirodė, kai dar nebuvo fiksuota nė vieno atvejo, tačiau priešiškos jėgos jau komunikavo ir sėjo nerimą“, – pateikia pavyzdį mjr. T. Tauginas.
Pilietinio atsparumo iniciatyvos bendraįkūrėjas L. Andriukaitis sako, jog priešiškų jėgų veikimas, palyginti su situacija prieš penkerius metus, niekur nebuvo dingęs – priešas visada aktyvus, tik keičiasi veiksmų strategijos, fokusas į tam tikras temas.
„Kai kalbame apie dezinformaciją, dažnai omenyje turime informacijos poveikį iš išorės. Tačiau priešas gali veikti ir šalies viduje. Štai dabar stebime itin suintensyvėjusią taip vadinamąją „penktąją koloną“ ir sunkiai atsekamų interneto trolių, botų ar kitokių paskyrų veiklą. Tai dar vienas iššūkis, kurį visuomenė turi vertinti kritiškai“, – sako pašnekovas.
Tikslas – išklibinti valstybės pamatus ir paveikti piliečius
Remiantis visuotinės gynybos principu, vienas valstybės gynybos ramsčių yra piliečiai ir jų valia ginti valstybę. Nesuvokimas gimdo suirutę kritiniais momentais, todėl, pasak mjr. T. Taugino, piliečiams reikėtų pasigilinti į dezinformacijos tikslus.
„Tarkim, Jungtinėje Karalystėje buvo paskleista sąmokslo teorija, neva valstybė naudojasi telekomunikacijos bokštais virusui platinti. Tokios dezinformacijos efektas liūdnas – žmonės tuomet sudegino gal 30 tokių bokštų“, – informacijos poveikį piliečiams iliustruoja KAM atstovas.
Pasak jo, dezinformacija paprastai būna gerai apgalvota ir nuosekli: pirmiausia ja siekiama sukelti skandalą, supriešinti visuomenės sluoksnius, kad šie suabejotų pateikta informacija, o kai žmonės tampa pažeidžiami, tada pakreipti viską taip, kad jie pasirinktų „teisingą“ pusę. Kai žmonių suvokimas pakeistas, tada formuojamas požiūris.
„Priešas savo propagandą pritaiko prie esamo konteksto pagal tris dažniausius naratyvus: skirta Vakarams – įtikinti juos, kad nereikia Lietuvos ginti, paveikti mūsų visuomenę – kad nesigintume, o į Rytus nukreipta žinia – čia pažeidžiamos kitataučių teisės“, – priešiškų jėgų veikimo būdus aiškina mjr. T. Tauginas.
Anot jo, dirbama sistemingai ir organizuotai visose sferose: socialiniuose tinkluose kuriamos nostalgiją sovietiniam laikotarpiui keliančios paskyros, internetinėse svetainėse platinami straipsniai, siūlomi įvairūs skaitmeniniai produktai.
„Priešas veikia gudriai – provokuoja, manipuliuoja. Pavyzdžiui, sklandė viešai mintis, kad geriau skirti pinigų mokytojams ar gydytojams, o ne šalies gynybai. Faktas – švietimą ir sveikatos apsaugą reikia remti, tačiau manipuliacija prasideda tada, kai mes juos imame ir pastatome šalia prie mūsų nacionalinio saugumo. Būtent tokios minties paskleidimas didina visuomenės sluoksnių priešpriešą, nepasitikėjimą valstybe“, – sako pašnekovas.
Priešiškos jėgos dažniausiai išnaudoja Lietuvos aktualijas
20 metų priešiškos žiniasklaidos analizei paskyręs mjr. T. Tauginas teigia, kad priešo veikimo laukas labai platus: dozuotai skleidžiama informacija priešas siekia formuoti neigiamą šalies įvaizdį, nepasitikėjimą valstybės institucijų darbu, įneša abejonių valstybės simboliais – svarbiomis datomis, paminklais ir pan.
„Dažniausiai veikiama atsiremiant į Lietuvos gyvenimo aktualijas, pateikiant tą informaciją kaip nuomonę, tačiau tarp „kitos nuomonės“ ir dezinformacijos yra slidi riba. Demokratinių šalių žodžio laisvę priešas panaudoja prieš jas pačias, dezinformacija siekiama silpninti valstybę, jos žmonių valią gintis.
Dabar informacijos populiarumas yra svarbesnis už jos patikimumą. Jei ta informacija gausiai dalijamasi, jei ji tampa socialinių grupių diskusijų objektu, nelabai kas gilinasi, koks šios informacijos „išmetimo į eterį“ tikslas. Todėl tokioje realybėje reikėtų išmokti gyventi ir labai gerai atsisijoti informaciją“, – perspėja pašnekovas.
L. Andriukaitis pritaria mjr. T. Tauginui ir sako, kad vertinant tokios kenkėjiškos veiklos poveikį, tarp samdyto trolio ir naudingo idioto nėra didelio skirtumo, nes dezinformacija siekiama paveikti ir įtraukti kuo daugiau žmonių.
„Propagandos taikinys gali būti ne tik mūsų šalies piliečiai, net ir sąjungininkai bei partneriai. Pavyzdžiui, JAV karių žūtis Pabradėje – priešiškos jėgos Lietuvos viduje stengėsi pasėti abejonę dėl JAV karių būtinybės, tam tikri socialiniai burbulai diskutavo, kodėl čia tie kariai yra, ką jie veikia.
Kritiško mąstymo neįjungęs žmogus tokiose grupėse randa bendraminčių – jis atsiduria vadinamajame „aido kambaryje“, tačiau ta aplinka žmogų pamažu radikalizuoja. Liūnas įtraukia, o iš jo išsikapanoti tampa vis sudėtingiau“, – procesus aiškina Pilietinio atsparumo iniciatyvos bendraįkūrėjas.
Kaip išsiugdyti atsparumą dezinformacijai?
KAM Visuotinės gynybos ir krizių valdymo grupės patarėjas mjr. T. Tauginas sako, kad dezinformacija būna atlikusi savo darbą, kai žmogus ja patiki ir pasiduoda poveikiui: ima panikuoti, nerimauti, platinti draugams tokią informaciją kaip patikimą.
„Nerimas ar sveika paranoja yra gerai, tačiau kai žmogus pavirsta nuolat įtarinėjančiu piliečiu, visur ieško klastočių, apgavysčių, melų – jis tampa itin pažeidžiamu. Gyvenimas yra per daug gražus ir brangus, kad skirtume laiko nerimui savo aplinkoje gausinti. Juk priešiškų šalių pagrindinis siekis ir yra nugalėti valstybę ar tautą neiššaunant nė vieno šūvio. Būtent tokia dezinformacijos paskirtis: sujaukti žmonių protus, perprogramuoti jų suvokimą, o paskui pajungti savo valiai“, – dėsto pašnekovas.
Mjr. T. Taugino teigimu, žmogui išlikti atspariam galėtų padėti „sutvarkyto kambario filosofija“ – kai erdvė švari, tai numesta šiukšlė, šiuo atveju – informacinė, labai greitai pasimato.
KAM atstovo patarimas – pirmiausia susitvarkyti savo informacinį lauką, t. y. naujienų ieškoti vadovaujantis šiomis kategorijomis: kas jums reikalinga, naudinga ir įdomu.
„Kada žmogus yra susitvarkęs savo informacinį lauką, jis tvirtai žino, kuo ir kodėl vadovautis, kaip (ne)reaguoti į informaciją, kuri patenka į „įdomi“ bet nebūtinai patikima kategoriją. Vadovaujantis šia filosofija, žmogus yra sunkiau pažeidžiamas, mažiau stresuoja ir daugiau laiko skiria prasmingai veiklai savo kasdieniniame gyvenime“, – teigia pašnekovas.
L. Andriukaitis irgi mini medijų raštingumą kaip privalomą piliečių domėjimosi lauką: reikėtų žinoti esminius principus, kaip informacija konstruojama, kokie būdai dažniausiai naudojami. Nes, anot jo, kai žinai pagrindus, žymiai lengviau pamatyti „raudonas vėliavėles“.
„Vienas būdų nepasimauti ant dezinformacijos kabliuko – skepsis, sveikas nepasitikėjimas tuo, ką matai. Reikėtų daugiau sąmoningumo, t. y. pamačius ar perskaičiuos kokią naujieną, ypač dezinformacinę žinutę, ne pulti iškart dalintis, o gerai pagalvoti, kokį poveikį turės kitiems. Kas įtartina ir ne itin patikima, geriau apskritai ignoruoti – neskleisti, negausinti“, – pataria L. Andriukaitis.
Didžiausias ateities iššūkis – dirbtinis intelektas
Jei kalbėtume apie ateities iššūkius, tai didžiausia problema, anot mjr. T. Taugino, bus ne socialiniai tinklai ar interneto svetainės, o kiekvieno piliečio asmeninis santykis su dirbtiniu intelektu (DI).
„Žmogus įpras keiptis į DI ir gauti atsakymus čia ir dabar, tačiau budrumo ir čia reikės. Juk dirbtinio intelekto kūrėjai irgi yra žmonės, kurie turi savo pasaulėžiūrą, filosofiją, įsitikinimus, vertybes, pagal kurias gali būti atrinkta ir susisteminta informacija. Todėl DI pateiktuose atsakymuose gali būti tam tikros pasaulėžiūros formavimo, subjektyvių dalykų. Vadinasi, ir DI turėtume aklai nepasikliauti. Ne veltui yra sakoma, jog informacija yra brangiausias dalykas. Taip, nes ja galima valdyti žmonių protus.
Yra posakis: propaganda žmonių nepaverčia idiotais – ji tokius susiranda. Todėl reikėtų dirbti su savimi – kritinis mąstymas padeda pajusti pagrindą po kojomis, stiprina vertybinį stuburą, padidina atsparumą propagandai ar kitokiam priešo veikimui“, – sako pašnekovas.
Nerimaujate dėl galimo karo? Mjr. T. Tauginas sako, kad grėsmė sveikatai ir gyvybei yra arčiau, nei mes įsivaizduojame – juk pakliūti į bėdą galima tiesiog važiuojant į darbą. Tačiau mes darome įprastus kasdienius dalykus – statome namus, auginame vaikus, investuojame, kuriame verslą ir pan.
„Kai turime tikslą, mes jaučiamės stipresni. Priešas, besistengiantis naikinti mūsų istoriją, ją perkurti, naikina ir tautos ateitį. Jei neturėsime, kuo didžiuotis, negerbsime savo nacionalinių vertybių, kaip tauta pakriksime, tokia labai lengva manipuliuoti. Turime būti atsparūs ir pasirengę“, – sako mjr. T. Tauginas.