Svarbiau ne išvykimo krepšys, o kaip galėsi prisidėti prie gynybos
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigia, kad dienai X verslas turi būti pasiruošęs ne prasčiau nei kariuomenė.
„Dalis žmonių primityviai suvokia, kad karui prasidėjus griebs išvykimo krepšį, o viską padarys kariuomenė. Iš tiesų savo šalį gina visi – kas ginklu, o kas atlikdamas kitas svarbias funkcijas: kepdamas duoną, vairuodamas viešąjį transportą, užtikrindamas vandens tiekimą, bankinės sistemos veiklą, išgabendamas meno kūrinius ar taisydamas ryšio gedimus, išveždamas šiukšles.
Todėl jei dabartinis IT specialistas galvoja, kad būdamas šaukiamojo amžiaus, bus pakviestas atlikti pareigos Tėvynei, gali būti, kad jo gebėjimai ir talentas pravers labiau ten, kur jis dabar yra – priešais kompiuterį“, – aiškina A. Romanovskis.
Jo teigimu, karinis pasipriešinimas svarbus, tačiau lygiai taip pat svarbus ir civilinis. Štai Ukrainoje vienam kariui tenka 5–7 žmonės grandinėje, kuri palaiko būtinas funkcijas: maistas, kuras, ryšys, karinės technikos remontavimas ir pan. Todėl, pašnekovo manymu, turėtų būti aiškus įmonių, jų darbuotojų suvokimas, kad karo metu kiekvieno darbas gali būti tam tikra tarnavimo šaliai forma.
Kariuomenės moralė didžia dalimi priklauso nuo to, kaip atskiri šalies sektoriai prisideda prie gynybos. Kariams sunku kovoti žinant, kad jų artimieji nesaugūs: neveikia parduotuvės, bankai, trūksta vandens, kuro ir pan.
Būtina keisti požiūrį į karinę tarnybą
LVK prezidentas teigia, kad iki 2022 metų verslo vaidmuo Lietuvos valstybės gynyboje buvo matomas gana fragmentiškai, tačiau karas Ukrainoje privertė pasitempti ir pamatyti platesnį vaizdą.
„Piliečiai šalies gynybą turėtų suvokti kaip darbų saugą – yra dalykų, kuriuos tiesiog privalome atlikti. Prezidentas Gitanas Nausėda yra patvirtinęs Valstybės gynybos planą, kuomet dėl bendro tikslo įtraukiamos ne tik valstybės institucijos, bet ir privatus sektorius, nevyriausybinės organizacijos, piliečiai. Privalome ruoštis, nes, tikėtina, kad vaizdas dabar būtų įvairus: vienos įstaigos pasirengusios, o kitos – nepadariusios būtinų darbų“, – sako A. Romanovskis.
Tarkim, viešojoje erdvėje ilgai diskutuojama dėl slėptuvių. Jų įrengimo klausimą supaprastintų iniciatyva, panaši į elektromobilio pirkimą ar saulės jėgainės įrengimą – reikėtų paskatinti, subsidijuoti jų įrengimus.
Vieną esminių pasirengimo krašto gynybai momentų jis įvardija karinę tarnybą, į kurią irgi turėtų keistis požiūris.
„Yra dalykų, kurie negali būti laisvas pasirinkimas. Baigusiems mokyklą jaunuoliams karinė ar civilinė tarnyba (paramedikas, ugniagesys, savanorystė ir kt.) turėtų būti suvokiama kaip dantų valymas ar lietuvių kalbos egzaminas mokykloje – tapti įpročiu, nereikalaujančiu klausimų.
Manipuliacijos nacionalinio saugumo klausimais yra itin pavojingos, gali suskaldyti visuomenę, kuri kaip tik turėtų telktis ir vienytis. Turime būti pasirengę dienai X, nes tik bendras veikimas gali užtikrinti, kad to karo nebūtų“, – savo poziciją pateikia LVK prezidentas A. Romanovskis, kuris dar yra ir Šaulių sąjungos narys.
Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių reikėtų ne tik 9 klasių moksleiviams
Vilniaus Balsių progimnazijos ir Šiaurės licėjaus geografijos mokytojas Mantas Karanauskas, tituluotas 2024-ųjų Metų mokytoju, įsitikinęs, kad vaikų ir jaunimo pilietiškumo ugdymas turėtų vykti tiek šeimoje, tiek mokykloje.
„Pilietiškumo pagrindų mokoma 9–10 klasėse (I–II gimnazijos klasėse) – programa skirta moksleiviui suvokti savo teises ir pareigas, ugdyti pagarbą teisingumui, tautinėms vertybėms, ugdyti gebėjimą kritiškai mąstyti, būti lojaliam savo valstybei. Paprastai šiuos pagrindus dėsto istorijos mokytojai“, – teigia M. Karanauskas.
Pašnekovui ypač įsiminė Lietuvos šaulių sąjungos vedami mokymai, kuomet viena diena buvo skirta teorijai, kita – užsiėmimams sporto salėje, o trečią dieną buvo surengta tarsi išgyvenimo mokykla, kuomet reikėjo pritaikyti žinias bei įgūdžius.
„Nelaimės ir pavojai nepaiso amžiaus, gelbėtis reikėtų visiems – ir trečiokams, ir vienoliktokams, todėl manau, jog tokie mokymai praverstų ir žemesnių klasių moksleiviams“, – siūlo M. Karanauskas.
Pedagogų balsas išgirstas – šių metų balandį pasirodė iniciatyva Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą dėstyti ne tik 9-tos, bet ir 5–12 klasių moksleiviams. Šiuo metu šį kursą veda Lietuvos šaulių sąjunga, tačiau tam reikalingi ištekliai – atrinkti ir paruošti instruktorius, skirti lėšų numatytai pedagoginei veiklai.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) agentūrai ELTA yra sakiusi, jog suradus reikiamų resursų ir parengus instruktorius iki 2028 metų, galima būtų galvoti apie kurso plėtrą, t. y. dėstymą 5–12 klasių moksleiviams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siekia, kad iki 2025 metų pabaigos visiems mokytojams būtų organizuoti pilietinio pasipriešinimo mokymai.
Prisidėti gali kiekvieno dalyko mokytojai
Šaulių sąjungos mokymai – tai tik dalis pilietiškumo ugdymo. Anot mokytojo M. Karanausko, dar viena galima kryptis – šių temų integravimas į atskirų dalykų pamokas.
Kiekviename dalyke galima rasti tam tikrų aspektų, kurių pateikimas padėtų stiprinti moksleivių tautinę savimonę, ugdyti pagarbą simboliams, tautos istorijai, kalbai, taip pat galima užgriebti platesnį kontekstą – Lietuvos ryšius su kaimyninėmis šalimis, tarptautinių organizacijų veiklą, svarbą ir reikšmę.
„Pavyzdžiui, mes su mokiniais per geografijos pamokas kalbamės apie valstybes, jų išsivystymą, geografinę padėtį ir galimus iššūkius, mokomės naudotis kompasu, ko gali prireikti išaušus dienai „X“. Savaime suprantama, kalbamės apie Ukrainą, jos dabartinį gyvenimą karo sąlygomis“, – pasakoja geografijos mokytojas.
Jis pabrėžia, jog moksleiviai turėtų ne tik žinoti teorinius dalykus, bet ir gaudytis praktiškai, kad gebėtų veikti, padėti kitiems ir pan.
„Per informatikos pamokas galėtų būti užgriebta dezinformacijos sklaida, veikimo priemonės, gal net ir DI įgalinimas tas melagienas atpažinti. Tokios žinios, kur krizės metu reikėtų ieškoti patikimos informacijos, gali labai praversti.
Kaip pastebėjau, moksleiviams padaugėjo fizinio ugdymo pamokų. Tai geras ženklas, nes fiziškai stiprus moksleivis gali ne tik savo saugumu pasirūpinti, bet ir būti ramsčiu kitiems, šalia esantiems“, – įsitikinęs M. Karanauskas.
Pilietiškumo ugdyme, pasak pašnekovo, norėtųsi daugiau nuoseklumo ir vientisumo, kad žinios būtų ne padrikos, o praktiniai užsiėmimai turėtų tikslą. Tada ir patys mokytojai, ir moksleiviai jaustųsi ramiau, žinodami, kaip elgtis karo akivaizdoje.
2025 m. gegužės 14 d. 8–18 val. dalyvauk Pilietiškumo egzamine, kuris vyks interneto svetainėje www.PilietiskumoEgzaminas.lt. Stiprinti savo pilietiškumo raumenį gali skaitant leidinį „Jei krizė arba karas: kaip elgtis?“ ir semiant žinias bei įgūdžius www.SvarbiosPamokos.lt. Nugalėtojai džiaugsis išmaniaisiais laikrodžiais, elektroninėmis skaityklėmis ir talpiomis kuprinėmis su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Registruokis jau dabar!