Nuogąstavimas paprastas – toks kokteilis gali kilstelėti Lietuvos investicijas į gynybą kaip procentinę bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, bet paties BVP augimą sumažinti. Nesenas Estijos pavyzdys tai parodė. Apie GPM parašysiu kitame straipsnyje. Šiame – apie NT.
Įtemptose diskusijose dėl NT mokesčio reformos linkstama pamiršti, kad Lietuvoje NT mokestis yra ir Registrų centrui dažniau perskaičiuojant mokestinę vertę, į jo mokėtojų ratą pateks vis daugiau turto vienetų.
Dabar žadama daryti ir dažnesnį vertės perskaičiavimą, ir turtą apmokestinti nuo 40 tūkst. eurų vertės. Tiesa, 0,1 proc. tarifu. Priminsiu, kad ankstesnė Finansų ministerijos vadovybė buvo pasiūliusi maksimalia riba laikyti 4 proc., kas vidutinės klasės būstą automatiškai apmokestintų tūkstančiais eurų per metus.
Socialdemokratai santūresni NT mokesčio reformos propaguotojai nei konservatoriai, bet irgi neslepia – iš esmės čia viską darome, kad atrakintume nuo pandemijos padarinių skirtus atsigauti europinius RRF pinigus. Istorija nesikartoja, bet rimuojasi.
Pagal siūlomą NT mokesčio modelį, 0,1 proc. mokesčio tarifas taikytinas būstui, kurio vertė siekia nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų. Ką tai reiškia?
Paprasto, nerenovuoto 110 tūkst. eurų vertės dviejų kambarių buto Šeškinėje mokestinė vertė šiuo metu siekia 40 tūkst. eurų. Įvedus dažnesnį NT vertės perskaičiavimą nuo kas penkerių iki kas trejų metų, tokio būsto mokestinė vertė gali pakilti ir iki 80 tūkst. eurų. Tokiu atveju per metus vilnietis turės susimokėti 80 eurų NT mokestį. Jei pritaikome gyvenamojo būsto lengvatą, mokestis sumažėja iki 40 eurų. Tai kur čia problema?
Vilniuje už vieną paprastą butuką Šeškinėje reiks sumokėti tiek pat NT mokesčio, kiek už kelių aukštų namą Kazlų Rūdoje. Kartu tas butukas bus apdovanotas ir padidėjusia centrinio šildymo kaina dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos atsisakymo. Dažninant NT vertės perskaičiavimą, Lietuvos didžiuosiuose miestuose net ir vidutinės klasės būstas greitai kils vertės kopėčiom aukštyn. O toks būstas, kuris reikalingas kelių asmenų šeimai gyventi, tikėtina, bus vadinamas prabangiu. Prie nepigios būsto paskolos prisidės šimtus ar net daugiau nei 1000 eurų per metus siekianti suma.
Nors Vilnius su daugiau nei 300 daugiabučių renovacijomis šalyje pirmauja, sostinėje renovuotinų namų skaičius vis dar siekia beveik 6000. Panaši situacija ir Kaune, Klaipėdoje. Šildymo lengvatos atsisakymas taps skaudžiu kirčiu daugeliui didmiesčių gyventojų ir tiesiog didesnėmis sąskaitomis jau kitą žiemą.
Žiūrint į miestus ir valstybes, kuriose valstybės valdomas būstas sudaro reikšmingą dalį būsto fondo, didesnis NT mokestis atrodo nesunkiai išsprendžiamas uždavinys. Lietuvoje, kur nuosavo būsto dalis yra apie 90 proc., o tikrai brangiam turtui NT mokestis jau galioja, naujas mokesčio dizainas paprasčiausiai nėra reikalingas.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.