Nors gali pasirodyti, kad išvalyti Kauno marias yra neįmanoma misija, tačiau pasaulyje yra pavyzdžių, kurie rodo, kad viskas priklauso tik nuo noro ir pastangų.

Žvelgiant į Suomijos patirtį, galima matyti aiškų kelią iš šios krizės. Kadaise stipriai užterštas Vesijervio (suom. Vesijärvi) ežeras Lahti mieste šiandien vėl švarus, gyvas ir atviras žmonėms. To pasiekta ne stebuklu, o nuosekliu, ilgalaikiu darbu, sutelkus vietos valdžią, mokslininkus, bendruomenes ir verslą į vieną kryptingą veiksmų srautą.

Jeigu gali suomiai, kodėl negalime mes? Tam reikia drąsiai imtis iniciatyvos – pradžią galėtų padaryti Kaunas, palaipsniui įtraukiant aplinkines savivaldybes, valstybės institucijas ir visuomenę, nes Kauno marių tarša nėra vien Kauno problema – tai viso regiono atsakomybė.

Pirmasis žingsnis turėtų būti įkurti Kauno marių gelbėjimo fondą – bendrą valstybės, savivaldybių, mokslo institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų platformą. Fondas galėtų organizuoti ir finansuoti tyrimus, rengti taršos mažinimo projektus ir telkti visuomenę.

Toliau reikėtų imtis nuoseklių veiksmų mažinant maistinių medžiagų srautą į marias. Reikia modernizuoti visų mažesnių miestelių ir kaimų nuotekų valymo sistemas, apriboti intensyvų tręšimą arti vandens telkinių, įrengti buferines zonas pakrantėse ir upelių slėniuose.

Tuo pat metu būtina pradėti aktyvią marių ekosistemos atkūrimo programą: atlikti bandomuosius marių dugno aeracijos projektus, reguliuoti žuvų populiacijas vykdant tikslingą biomanipuliaciją, kurti natūralius vandens filtravimo barjerus atstatant pelkėtas vietas. Visi šie veiksmai turėtų būti paremti kruopščiais moksliniais tyrimais ir nuolatine monitoringo sistema.

Ne mažiau svarbu – įtraukti visuomenę. Kaunas galėtų inicijuoti plataus masto švietimo kampaniją, kviesdamas miestiečius, ūkininkus ir verslą tapti Kauno marių globėjais: organizuoti talkas, švietėjiškus renginius, savanoriškas stebėjimo programas.

Svarbiausia suprasti – be bendrų, ilgalaikių ir atkaklių pastangų Kauno marių nepavyks išgelbėti. Vesijervio istorija primena paprastą tiesą: net labiausiai pažeista gamta gali atsigauti, jei žmogus su ja kovoja ne prieš vėją, o išvien su mokslu, bendruomene ir valstybe. Turime padaryti viską, kad mūsų vaikai dar galėtų matyti švarias, gyvas Kauno marias.

Nuomonė

Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.

Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)
OSZAR »