Tačiau cituojant Vokietijos žurnalistų komentarus apie kanclerio rinkimus, nederėtų iš akių išleisti jų politinių simpatijų bei antipatijų, kurios juodu ant balto ir mokslinėse studijose įvardintos.
Vokietijoje to dar nėra buvę, kad kancleris nebūtų išrinktas iš karto, tai antausis F. Merzui, – skambėjo antradienį iš visų pusių, paaiškėjus, kad iki reikiamos daugumos būti išrinktam kancleriu konservatorių lyderiui pritrūko 6 balsų, nes 18 koalicijos parlamentarų iš SPD ir CDU/CSU nubalsavo prieš.
Taip, tai pirmas toks atvejis. Bet „disidentų kanclerio rinkimo atvejais būta ir anksčiau, ir netgi daug didesnio skaičiaus“, – atkreipia dėmesį politologijos profesorius iš Freiburgo universiteto Uwe Wagschalas. Jis primena, kad 2005 m. Angelos Merkel kanclerystei nepritarė net 51 koalicijos parlamentaras. O ir trečiojoje bei ketvirtojoje didžiosiose koalicijose „disidentų“ per balsavimą ji turėjo daugiau, nei dabar F. Merzas – atitinkamai 42 ir 35.