Už pasitraukimą iš konvencijos balsavo 107, susilaikė 3, prieštaravusiųjų nebuvo.
Balsavimo metu susilaikė „valstietis“ Valius Ąžuolas, „Nemuno aušros“ nariai Petras Dargis ir Vytautas Jucius. Tam, kad Lietuva galėtų išstoti iš konvencijos, reikėjo bent 85 parlamentarų pritarimo.
„Geopolitinė situacija visiems yra žinoma. (…) Manau, kad nereikia daug įtikinėti, siūlau kiek įmanoma greičiau palaikyti ir priimti nutarimą dėl denonsavimo, kad galėtume užsisakyti priešpėstinių minų, kurios yra būtinos mūsų šalies saugumo palaikymui“, – plenarinių posėdžių salėje kalbėjo konservatorius Arvydas Pocius.
Palaikyti konvencijos denonsavimą ragino ir socialdemokratas Ruslanas Baranovas.
„Tai darome tam, kad žinodami, kad tokie pajėgumai yra pas mus, priešininkai daugybę kartų pasvertų, ar verta jiems pradėti kažkokius veiksmus prieš mus“, – dėstė jis.
Balsavime dėl pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos nedalyvavęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kartoja, kad šis sprendimas nebus efektyvus. Todėl, pasak politiko, minoms numatytą finansavimą reikėtų skirti karinio parengimo pamokoms gimnazistams.
„Manau, kad tai nėra efektyvu ir tai neduos to pliuso, apie kurį mes kalbame. Ar tikrai Lietuvai šiandieną reikia (pasitraukti iš – ELTA) Otavos konvencijos ir eiti link užminavimo, ar mes turime pinigus skirti kitur? Manau, kad situacija parodė, kad užminavimai pasienyje yra labai greitai įveikiami ir priešas patenka į vidaus teritoriją. Manyčiau, kad dronų sistema ir ugdymas turėtų būti šioje vietoje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė R. Žemaitaitis.
„Nuo kitų metų birželio mėnesio mokyklose 9–12 klasėms galėtų startuoti karinė civilinė parengtis, nuo dronų valdymo iki kitų panašių dalykų, tai būtų daug efektyvesnis dalykas“, – akcentavo jis.
Apie regioniniu mastu priimtą sprendimą denonsuoti priešpėstinių minų konvenciją Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė kovo pradžioje. Iš pradžių apie tokį žingsnį informavo Baltijos šalys bei Lenkija, netrukus – ir Suomija. Balandžio pabaigoje šiam sprendimui pritarė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
KAM jau anksčiau yra pažymėjusi, jog nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie Otavos konvencijos valstybių, saugumo padėtis regione iš esmės pablogėjo, išaugo karinė grėsmė su Rusija besiribojančioms šalims. Todėl pasitraukimas iš konvencijos, KAM vertinimu, stiprintų Rusijos atgrasymą, leistų kariuomenei didinti kontrmobilumo efektą mūšio lauke.
Išstojimas iš konvencijos įsigaliotų po pusmečio nuo šio sprendimo priėmimo.
KAM duomenimis, 32 pasaulio valstybės nėra Otavos konvencijos narės – tarp šių šalių yra ir pati Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija.
Lietuva konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, ratifikavo 2003 metais. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius balandžio pabaigoje pasirašė įstatymą dėl šalies pasitraukimo iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, kaupimą, gamybą ir perdavimą.