„Tele2“ ir Vilniaus universiteto mokslininkų atliktoje emocinio atsparumo apklausoje sunkumai, susiję su darbu, įvardinami tarp labiausiai paveikusių respondentus per pastaruosius metus. Labiau vargino tik rūpesčiai dėl pinigų ir sveikatos. Tyrimas parodė, kad būtent žemesnį emocinį atsparumą turintys žmonės jautėsi labiau paveikti sunkumų darbe, nei tie, kurių emocinis atsparumas aukštesnis, teigiama pranešime spaudai.
Ar darbo ir poilsio balansas tikrai įmanomas, kaip atpažinti perdegimą ir ką daryti, kad emocinė sveikata netaptų antraeile tema, kalbėjosi laimės tyrinėtojas Almantas Dulkys ir psichoterapeutas Dainius Jakučionis.
„Balansas egzistuoja, tačiau jo kaina dažnai yra didelė – ne visiems jis lengvai pasiekiamas. Verslininkai dažnai net neskiria darbo ir poilsio – jie mato tai kaip vienį. Ypač sudėtinga situacija tampa, kai atsiranda mažamečių vaikų ar plėtojamas verslas. Tokiomis aplinkybėmis svarbu ne jaudintis dėl balanso stokos, o ieškoti, kaip bent minimaliai pailsėti“, – tinklalaidėje „Emocinis atsparumas versle“ įžvalgomis dalijasi gydytojas psichoterapeutas D. Jakučionis.
Pasak jo, vienas aiškiausių pervargimo ar perdegimo ženklų – rytinis nuovargis, kuris trukdo atlikti įprastas funkcijas. Jei tai tęsiasi kelias savaites, būtina imtis veiksmų.
„Poilsis turi būti tikras – ne apsimetimas, kad ilsiesi, kai tuo metu iš tikrųjų dirbi. Būtina tvirtai apsispręsti sustoti: suprasti, kad psichinė sveikata yra svarbi ne tik šiandien, bet ir ateities sėkmei. Kitaip kūnas anksčiau ar vėliau praneš apie savo ribas – ligomis, traumomis, išsekimu“, – sako specialistas.
Be fizinių ženklų, perdegimą dažnai lemia ir psichologiniai veiksniai, tokie kaip darboholizmas, perfekcionizmas ar nepasitikėjimas savimi. Net ir mažesnis krūvis neapsaugo nuo perdegimo, jei žmogus pats sau kelia per didelius reikalavimus.
Anot eksperto, svarbu išmokti atpažinti vidinį kritiką, kuris dažnai verčia lygintis su kitais, kelia kaltę ir skatina per daug iš savęs reikalauti. Tokiais momentais reikėtų sąmoningai pereiti į „geriausio draugo režimą“ – būti sau palaikančiu, supratingu ir rūpestingu, kaip elgtumėmės su artimu žmogumi.
„Tai sąmoningas ir pastangų reikalaujantis įgūdis, kurį reikia praktikuoti. Šiuolaikinė psichologija rodo, kad nuolatinė kritika nėra tvari strategija. Taip, ji gali skatinti veiklumą, bet ilgainiui už tai mokama didelė emocinė kaina“, – teigia D. Jakučionis.
Galiausiai, kaip akcentuoja ekspertai, emocinei gerovei svarbus ne tik psichologinis palaikymas, bet ir fiziniai veiksniai – reguliarus miegas, fizinis aktyvumas, visavertė mityba. Tik tada galima kalbėti apie tikrą vidinį balansą, kurį verta sąmoningai puoselėti kasdien.