Šis lietuvių gestų kalbos įtvirtinimas labai svarbus – nuo oficialaus nutarimo įsigaliojimo gestų kalba tapo pilnateise kalba, kuria galima oficialiai bendrauti. Po Vyriausybės nutarimo priėmimo, prasidėjo šios kalbos norminimas, buvo sukurtas žodynas, taip pat atsirado mokslinių straipsnių, nagrinėjančių lietuvių gestų kalbą. Trisdešimtasis jubiliejus žymi svarbų žingsnį į priekį užtikrinant kurčiųjų teises ir pripažįstant jų kalbinį ir kultūrinį identitetą. Lietuvių gestų kalbos pripažinimas ne tik suteikė kurtiesiems galimybę pilnavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, bet ir pabrėžė kalbos įvairovės svarbą.
Pandemijos laikotarpiu Lietuva viena pirmųjų valstybių, kurioje svarbiausia ir aktualiausia informacija buvo verčiama į gestų kalbą. Taip pat šiuo metu visos oficialios šalies vadovų kalbos verčiamos į gestų kalbą. Šie pasiekimai yra labai dideli ir svarbūs, todėl pagrįstai galima jais didžiuotis.
Komisijos pirmininkė I. Kižienė pabrėžė, kad oficialus lietuvių gestų kalbos pripažinimas yra labai svarbus, tačiau ne paskutinis žingsnis siekiant dar didesnės kurčiųjų bendruomenės integracijos, švietimo prieinamumo. Lietuvių gestų kalba yra esminė žmogaus teisių dalis, todėl būtina toliau investuoti į šios kalbos tyrimus bei plėtrą.
Lietuvos kurčiųjų draugija siekia, kad lietuvių gestų kalba būtų reglamentuota atskiru įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu. Žengusi tokį žingsnį, Lietuva prisidėtų prie kitų Europos šalių, kuriose gestų kalba yra įtvirtinta atskiru įstatymu. Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkė I. Kižienė palaiko šį siekį ir dės visas pastangas, kad lietuvių gestų kalbos įstatymas būtų priimtas.