„Leidinys gimė iš būtinybės pasidalinti patirtimi ir perduoti ją visiems, besidomintiems gestų kalbos ir muzikos jungtimi. Kiek teko ieškoti, panašių dalykų yra tik JAV ir Jungtinėje Karalystėje, todėl įkvėpti projekte „Mes taip nesitarėm“ įgytos patirties, nusprendėme ja dalintis tiek čia Lietuvoje, kur tokios informacijos itin mažai, tiek ir kitur pasaulyje“, – pasakojo leidinio bendraautorius Dominykas Vaitiekūnas.
Šiandien vis daugiau girdinčių žmonių atranda gestų kalbos unikalumą, tačiau pažintį su kurčiųjų kultūra lydi daugybė klausimų, todėl leidinys skirtas pedagogams, įtraukaus švietimo specialistams ir žmonėms, besidomintiems darbu su kurčiaisiais moksle, muzikoje ar sceniniuose pasirodymuose.
Be lietuvių šis elektroninis praktinis gidas išleistas dar dviem kalbomis – anglų ir suomių. Suomiška jo versija Dominyko Vaitiekūno kartu su Marko Vuoriheimo bus pristatyta atskiro renginio Suomijoje metu.
„Idėją šiam leidiniui padiktavo mūsų individuali patirtis ir vėliau atrastas džiaugsmas drauge kurti erdvę, kurioje nelyginama kas daugiau gali, o kviečiama eksperimentuoti ieškant atsakymo į klausimą – ką galime nuveikti drauge?“, – mintimis dalinosi Marko Vuoriheimo, pridurdamas, kad kai jis dar būdamas mažas mokinosi dainuoti bei repuoti pats tam neturėjo jokios metodologijos.
Pasak autorių, dalis leidinyje siūlomų priemonių nereikalauja didelių įgūdžių, ar žinių. O kita dalis – skirta giliau besidomintiems scenos menu. Leidinyje glaustai aptariami ne tik įrankiai, priemonės ar pratimai, išbandyti „Mes taip nesitarėme“ dalyvių, bet ir pristatomas komandos narių požiūris vienų į kitus. Jis, pasak autorių, svarbi kūrybos ir ugdymo procesų metodologijos dalis, nes pastarieji neskirsto skaitytojų į kurčiuosius ir girdinčiuosius. Šis leidinys skirtas visiems, nepriklausomai nuo klausos įgūdžių.
„Kaip pastebėsite – leidinyje mes nekalbame apie negalią. Mums gestais kalbanti bendruomenė – tai kalbinė kultūra. Kultūra, kurią pažinus, atsiskleidžia grožis, skatinantis empatiją“, – atviravo Dominykas Vaitiekūnas.
Renginį sausakimšoje salėje atidarė švietimo ministrė Raminta Popovienė kartu su LMTA Studijų prorektore Rūta Riktere, pripažinusios įtraukaus ugdymo svarbą ir linkėjusios „Mes taip nesitarėm“ projektui bei kurčiųjų bendruomenei ir toliau ambicingai siekti savo tikslų.
Dar viena renginio viešnia – kurčioji teatro režisierė iš Švedijos Debbie Z. Rennie pasidalino savo, kaip profesionalios teatro režisierės patirtimi.
Panelinėje diskusijoje kartu su Marko Vuoriheimo ir Debbie Z. Rennie dalyvavo ir daugiau įtraukties būdų ieškojo Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, LMTA Meno ir mokslo prorektorė Ramunė Balevičiūtė ir Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro vadovė Svetlana Beniušienė.
„Mes taip nesitarėm“ – tai nuo 2020 m. vystomas muzikinis-socialinis įtraukties projektas, jungiantis muziką, gestų kalbos poeziją, dainas dvejomis kalbomis – lietuvių žodinę ir gestų kalbą, vaizdo projekcijos meną ir edukacines bei mokslines veiklas. Audiovizualinio patirtinio projekto pasirodymo premjera įvyko 2024 m. lapkritį, o jo iniciatorius menininkas Dominykas Vaitiekūnas už šį pasirodymą pelnė „Boriso Dauguviečio auskarą“ bei Kultūros ministerijos premiją už geriausias 2024 m. kultūrinės edukacijos veiklas.Renginį „Kurčiasis – profesionalus atlikėjas: kaip to pasiekti?“ dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.Leidinio „Kaip jungti gestų kalbą ir muziką?“ sukūrimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Šis leidinys atspindi tik autoriaus nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktą informaciją
