Apie savo kelią Rūta pasakoja savo instagramo puslapyje @svorio_metimas_namuose.

Rūta, papasakokite, kada ir kaip pajutote, kad svoris ėmė jums trukdyti gyventi?

Suvokimas atėjo labai aiškiai – 2024 metų sausį, kai žvilgsnis į veidrodį mane visiškai išgąsdino. Tą dieną pamačiau atvaizdą, kurio nebenorėjau matyti.

Svėriau 106 kg, o kūno skausmai buvo tapę mano kasdienybe – negalėjau pritūpti užmauti batų vaikams, keliuose jautėsi toks skausmas, kad net ašaros byrėjo. Lipti į ketvirtą aukštą buvo iššūkis, dusdavau jau antrame aukšte. Žaisti su vaikais galėjau tik sėdėdama ant žemės, nes greitai pavargdavau. Supratau – gyvenu kūne, kuris ne tik fiziškai, bet ir emociškai nepatogus. Slėpiausi už kitų, nemylėjau savęs, valgiau dėl emocijų. Tada priėmiau sprendimą – ne rytoj, ne nuo pirmadienio, o dabar.

Supratau, kad nebegaliu taip gyventi. Ne tik dėl svorio, bet dėl viso gyvenimo, kurį slėpiau. Norėjau būti aktyvi mama, norėjau džiaugtis gyvenimu. Supratau: ne rytoj, o dabar.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir [email protected]
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
OSZAR »