Aukšta gyvatvorė – vietoje tradicinės tvoros. Kaip ją sukurti ir prižiūrėti?

„Pradėkime nuo to, kad aukšta gyvatvorė yra 2 metrų ar dar aukštesnė gyvatvorė iš lapuočių arba spygliuočių. Deja, lapuočiai sezono pabaigoje numeta lapus, o tai reiškia, kad jie gali sukurti visišką vizualinę apsaugą tik vegetacijos sezono metu. Tad jei norite, kad gyvoji užtvara saugotų nuo vaizdų ir vėjų ištisus metus, verta ją kurti iš spygliuočių“, – portalui 7dach teigia landšafto dizainerė Anastasia Korpač.

Geriausi spygliuočiai gyvatvorėms yra kukmedžiai, tujos ir eglės. Taip pat galima formuoti iš eglės ir kadagio, tačiau tai daroma gana retai.

Kukmedis – vienas geidžiamiausių spygliuočių dėl daugelio priežasčių. Tai ir pakančiausias pavėsiui spygliuotis augalas, jo spygliai nėra aštrūs, jis lengvai tankėja formuojamas ir gyvena 1000 metų. Juolab, dabartinis Lietuvos klimatas tinkamas auginti ne tik tarpinius kukmedžius, bet ir kitas kukmedžių rūšis. Formų yra įvairių – nuo itin glaustai koloniškų, gerai atrodančių pavieniui iki taisyklingai suformuotų metro skersmens sferų, kūgių ar topijarių. Gyvatvorėse kukmedis taip pat nepamainomas ir lengvai auginamas, su sąlyga kad dirvožemis bent vidutinio derlingumo ir bent šiek tiek išlaikantis drėgmę.

Tujos – vienos iš mėgstamiausių augalų gyvatvorėms. Tujos išsaugo sodrią žalią spalvą visais sezonais, gelsta rečiau nei kiti spygliuočiai. Iš tujų galima suformuoti tiek neaukštą 30–40 cm gyvatvorę („Danica“, „Hoseri“ rūšys), tiek 3 m sieną – viskas priklauso nuo jūsų norų. Jei patinka gyvatvorės su kolonos pavidalo medeliais, atkreipkite dėmesį į „Smaragd“ rūšį. Jeigu norisi labai tankios gyvatvorės, rinkitės „Brabant“ rūšį – šios gyvatvorės greitai auga į aukštį ir į plotį.

Eglės sudaro gana plačią gyvatvorę – rinkitės jas, jei leidžia erdvė. Svarbu neperaugti gyvatvorės viršūnės ir neleisti augalams pernelyg išaugti, nes vėliau stiprus centrinio ūglio genėjimas gali turėti labai neigiamos įtakos augimui ir vystymuisi. Geriausia rinktis trapecijos formos gyvatvorę, kurios pagrindas platesnis už viršūnę, kad augalų „kojos“ nebūtų plikos dėl nepakankamo apšvietimo. Tokią formą lengviau sukurti naudojant spygliuočius.

Spygliuočiai turi tam tikrų ūglių formavimo ypatumų. Pirmaisiais metais ar dvejus po pasodinimo augalai nekarpomi, kad jie galėtų įsišaknyti naujoje vietoje. Tuomet formuojama gyvatvorės apačia, vėliau pereinama prie vidurinės ir viršutinės dalių. Reikėtų nepamiršti, kad nepageidautina karpyti daugiametės spygliuočių medienos, todėl nerekomenduojama liesti vyresnių nei 2–3 metų amžiaus ūglių.

Negalima teigti, kad spygliuočiai yra kaprizingesni už lapuočius. Tačiau jie jautresni kai kuriems neigiamiems veiksniams: blogiau pakenčia ankstyvos pavasario saulės poveikį, ledinį lietų, stiprų šaltą vėją.

Yra daug lapuočių rūšių, tinkamų aukštai gyvatvorei, tačiau svarbu pasirinkti augalus, kurių matmenys artimi numatytam gyvatvorės aukščiui. Jei norime, kad žalioji sienelė būtų ne aukštesnė kaip 2–2,5 metro, nereikėtų svarstyti apie augalus, kurie užauga iki 3–5 m, kitaip juos teks riboti nuolat genint. Pasiekus aukščio ribą, pakaks pakoreguoti gyvatvorės plotį, o tai padaryti daug paprasčiau.

Jei norite griežtos tikslios formos gyvatvorės, tinka šie lapuočiai augalai:

Atminkite, kad augalams aukštoje gyvatvorėje kasmet reikia leisti augti šiek tiek plačiau, bent 2–3 cm. Taip palei kontūrą išliks jaunų ūglių su sultingais lapais tinklas, o gyvatvorė bus ryški ir sveika.

Augalai sodinami į 40–50 cm pločio ir 50–70 cm gylio tranšėjas (gilesnės daromos ten, kur reikia didelio drenažo sluoksnio, apie 20–30 cm). Atstumas tarp augalų priklauso nuo augalo ir gyvatvorės tipo: 30–70 cm – formuojamoms gyvatvorėms ir 1–1,5 m – laisvai augančioms gyvatvorėms. Kuriant vienaeilę gyvatvorę, tujos ir šilkmedžiai sodinami maždaug 50 cm atstumu vienas nuo kito. Eglės sodinamos maždaug 70 cm atstumu.